Žinomi atlikėjai Liveta ir Petras Kazlauskai pranešė apie netektį, kuri palietė jų šeimą – po ilgos kovos su liga juos paliko mylima pudelytė Bella. Šis pranešimas sulaukė susidomėjimo ir užuojautos iš gerbėjų, o pati Liveta dalijosi jautriais prisiminimais apie keturkoję, kuri šeimai buvo ne tik augintinė, bet ir ištikima draugė.
Atsisveikinimas ir šeimos žodžiai
Liveta savo jausmus išreiškė atvirai ir jautriai socialiniuose tinkluose, dalindamasi prisiminimais apie bendrus momentus ir nerimastingą kovą dėl gyvūnės sveikatos. Ji rašė žodžius, kurie atskleidžia, kokia svarbi vieta Bellytė užėmė jų namuose:
„Šis rytas mūsų šeimai labai liūdnas… Eidama 16-tus metus mus paliko mūsų numylėtinė, šeimos narė pudelytė Bellytė. Šį rytą paliesta švelnaus Angelo sparno, ant balto, lengvo debesėlio ji išskrido į savo rojų ir pažadėjo mus pasitikti, kai mes iškeliausim į amžinybę… Pati mylimiausia, pati nuostabiausia pasaulyje mūsų Bellytė – baltas Angeliukas, kaip mums tavęs trūksta, namai ištuštėjo, o ašaros nenustoja riedėti…“
Prisiminimai apie kasdienius stebuklus
Liveta pasakojo, kad Bellytė buvo linksma, draugiška ir jautri šunytė, kuri rytais budindavo šeimos narius švelniais bučiniais ir dalindavosi meile paprastais, bet brangiais gestais. Šie smulkūs įpročiai – žaislo atnešimas, akių ir skruostų laižymas, renginiai prie muzikos – sudarė kasdienybės ritualus, kurie ilgainiui tapo neatskiriama šeimos dalimi.
„Bellytė visada visus apdovanodavo savo besąlygiška meile bei dėmesiu, mus rytais išbučiuodama prikeldavo, gydė ir guodė prausdama savo liežuvėliu skruostus ir akis, kai būdavo liūdna, atnešdavo savo žaisliuką ir mesdavo po kojom, kviesdavo pažaisti, kad neliūdėtume.
Išgirdusi Petro grojamą akardeono muziką, tuojau džiaugsmingai uždainuodavo šalia, o išbėgusi į lauką visada linksmumo apimta lakstydavo po sodą kaip vijurkas.
Ji suprato žmogaus kalbą, mudvi kalbėjomės akimis ir kartu liūdėjom, tik ji galėdavo paguosti taip, kaip niekas kitas negali…“
Kova dėl gyvybės ir atsisveikinimas
Pasak šeimos, Bellą užklupo staigi liga, kurios pasekmės privertė imtis operacijos ir intensyvios priežiūros. Nors šeima dėjo didžiules pastangas ir globojo augintinę naktimis, liga buvo stipri, o emocinis išsekimas ir skausmas galutinai nugalėjo. Liveta atskleidė, kokia sunkiai priimama buvo paskutinioji akimirka, kai reikėjo paleisti mylimą šunytę.
„Sunki operacija, stiprūs vaistai, budėjimas šalia 6 naktis neatsitraukiant ir nuolatinis beprotiškai kamuojantis skausmas Bellytei buvo per daug… Matau, kaip akytėse dingsta pasitikėjimas savimi, nors Bellytė kovojo kaip tikra kovotoja – net po sunkios operacijos pabudusi vizgino savo uodegytę, kad mus visus nustebintų, nudžiugintų, sakydama, kad aš dar gyvensiu, mes dar pažaisim… Ji kabinosi į gyvenimą kaip tik galėdama. Bet, deja, liga buvo per sunki, po šešių parų kovos Bellytę teko paleisti, ji jau pati to norėjo, nors širdis vis dar plyšta, labai sunku, bet… teko paleisti ir atsisveikinti su begaline meile“.
Emocijos ir prisiminimų svarba
Gyvūnų netektis dažnai atneša skausmą, kurio neįmanoma greitai užglaistyti. Atlikėjų atvirumas primena, kad net ir vieši žmonės išgyvena asmenines tragedijas ir randa jėgų dalintis jausmais su gerbėjais. Tokie prisiminimai, fotografijos ir bendri ritualai padeda šeimai išsaugoti Bellytės atminimą ir palaipsniui rasti ramybę.
Šiuo metu daugelis gerbėjų reiškia užuojautą ir dalijasi palaikymo žinutėmis, prisimindami, kaip svarbu branginti laiką su mylimais augintiniais ir reaguoti laiku į sveikatos sutrikimus. Liveta ir Petras šiuo liūdnu metu sulaukia palaikymo ir supratingumo iš bendruomenės.
