Sinkevičienės postas be konkurso ir 3800 eurų alga kelia klausimų – premjeras aiškina: „Čia miskomunikacija“ (Sužinok visą istoriją)

Iškilo klausimų, kaip ministro pirmininko žmonai Aistei Sinkevičienei buvo suteikta Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vadovės pareigybė Kauno rajono savivaldybėje, kodėl įvykis nebuvo lydimas atviro konkurso ir kokio dydžio yra jos atlyginimas. Viešojo intereso žurnalistinė medžiaga atkreipė dėmesį į paskyrimo eigą, darbo funkcijas ir su tuo susijusius skaidrumo reikalavimus.

Paskyrimo eiga ir pareigybės istorija

Aistė Sinkevičienė savivaldybėje dirba nuo 2013 metų, pradėjusi darbą mero padėjėjos pareigose. Po motinystės atostogų ji 2023 metais grįžo į administraciją ir laimėjo konkursą vyresniojo specialisto vietai naujai įsteigtame Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriuje. Po mėnesio ji buvo paskirta laikinąja skyriaus vedėja, o 2024 metų liepą – nuolatine vadove. Pastaroji paskyra, kaip nurodoma, įvyko be papildomo konkurso.

Atlyginimo dydis ir viešasis susidomėjimas

Pagal pateiktus duomenis, 2025 metais A. Sinkevičienės mėnesinė alga siekė 3800 eurų „į rankas“, tai yra apie 100 eurų daugiau nei tuometinis mero atlyginimas. Taip pat nurodoma, kad maždaug ketvirtadalį jos pajamų sudaro honorarai iš kitos darbovietės – savivaldybės įsteigtos VšĮ „Raudondvario dvaras“, kur ji taip pat atlieką viešųjų ryšių funkcijas.

Poros santykiai ir vieši paaiškinimai

Ministro pirmininko pasisakymai apie situaciją bandė demaskuoti kaltinimus dėl interesų konflikto. Premjeras sakė, kad žmona savivaldybėje pradėjo dirbti dar 2013 metais, ketveriais metais iki jų santuokos, ir pabrėžė, jog kilus informacijos spragoms tai galėjo būti susiję su klaidinga komunikacija. Jo komentare skambėjo aiški frazė: „Čia miskomunikacija“.

Skaidrumo ir viešumo trūkumai

Viešojoje erdvėje taip pat atkreiptas dėmesys, kad VšĮ „Raudondvario dvaras“ interneto svetainėje nėra aiškiai nurodyta informacija apie darbuotojos pavardę, pareigas ar kontaktus. Bandymas patvirtinti darbo specifiką telefonu duomenų nepateikė, todėl kyla papildomų klausimų dėl viešųjų institucijų komunikacijos ir darbo skaidrumo užtikrinimo.

Ši istorija atnaujina diskusiją apie viešųjų institucijų paskyrimų procedūras, skaidrumą ir galimus interesų konfliktus. Viešoji kontrolė, aiškūs konkursai ir atviri darbo sąrašai liks esminiais įrankiais visuomenės pasitikėjimui užtikrinti. Tolimesni oficialūs paaiškinimai ir dokumentai turėtų padėti išsklaidyti abejones ir užtikrinti procedūrų teisėtumą bei viešųjų lėšų racionalų naudojimą.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Martyna Baranauskaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *