Birutė Navickaitė socialiniuose tinkluose trumpai ir aiškiai reagavo į situaciją, kai jos dukra laikinai atsidūrė pas tėvu Petruku Gražuliu po Vaiko teisių tarnybos įsikišimo. Moteris paskelbė vaizdo įrašą iš namų, kuriuose jau vyksta remontas, ir savo įraše lakoniškai parašė: „Darom, kas planuota“. Tai signalizuoja, kad ji stengiasi išlaikyti kasdienį ritmą bei emocinį stabilumą net susidūrus su sudėtinga šeimos krizė.
Navickaitės žinutė: nenuglugtėti ir eiti toliau
Facebook įraše Navickaitė pridėjo: „Gyvenimas nesustojo. Darom, kas planuota. Kadangi vakar suvažiavo ilgai lauktos, reikalingos medžiagos, tai tvarkom. Aš čia neklyksiu ir iš proto neisiu. Ir mano ašarų negaus”. Šis teigiamas, nors ir tvirtas pasisakymas atspindi asmeninę moters poziciją — ji deklaruoja nepasiduosianti viešam spaudimui ir sieksianti tvarkytis toliau.
Tokios trumpos, aiškios žinutės dažnai skleidžia pranešimo apie kontrolę ir asmeninį stabilumą signalą. Viešose situacijose, kur įsitraukia institucijos, socialiniai tinklai tampa ir emociniu, ir taktiniu įrankiu: per juos siunčiami būsenos pranešimai, bandoma formuoti viešąją nuomonę arba tiesiog parodyti, kad gyvenimas vyksta toliau.
Gražulio komentarai ir Vaiko teisių tarnybos vaidmuo
Petras Gražulis naujienų portalui komentavo, kad šiuo metu dukra Monika yra kartu su juo ir paaiškino situaciją dėl tarnybos sprendimo: „Buvo tikimasi, kad dukrą bus galima palikti mamai, tačiau Vaiko teisių tarnyba kategoriškai pasakė – jeigu paliksiu Birutei ir jei aš nepaimsiu, vaikas bus atiduotas globėjams. Todėl be abejonės pasiėmiau dukrą pats, bendrausime ir gyvensime kartu“, – teigė P. Gražulis.
Vyras taip pat aprašė pokalbį su Navickaite ir pabrėžė jos emocinę būseną: „Sakiau būti atsakingai, gerai dirbti, o vėliau žiūrėsime, galbūt kreipsimės į Vaiko teisių tarnybą. Raminau ją, kad psichologiškai nesužlugtų ir nepradėtų gerti.
Ji jaučiai blogai, žinoma, kaip kiekviena mama gailisi dėl susiklosčiusios situacijos. Sako, kad vaikas buvo saugioje aplinkoje, bet tarnyba mamai vaiko neduoda – sprendimas buvo arba atiduoti svetimiems žmonėms, arba pasiimti man, todėl aš pasiėmiau”, – pabrėžė jis.
Gražulis teigė esąs pasiruošęs auginti dukrą: „Užauginau keturis vaikus, čia jau penkta, didelė ir protinga mergaitė. Rasiu auklę arba dvi pakaitomis, su viena jau susitariau, ji pažįsta vaiką, ją myli. Ta auklė turi darbą, bet kalbėjome, kad galės dirbti nuotoliniu būdu. Visas problemas reikėjo išspręsti per vieną dieną”, – pridūrė P. Gražulis.
Tokios situacijos dažnai paskatina diskusijas apie Vaiko teisių tarnybos sprendimų priėmimo kriterijus, šeimos tarpusavio atsakomybę ir viešąsias reakcijas. Teisinis procesas, atsižvelgiant į vaiko gerovę, gali apimti laikinas globos priemones, pokalbius su tėvais ir vertinimus, todėl informacija visuomenei kartais pasirodo fragmentiška. Šiuo atveju viešumas ir socialinių tinklų komentarai dar labiau paaštrina jautrumą ir viešą diskusiją.
Kol kas Navickaitės pozicija aiški: ji siekia gyventi toliau, tvarkyti namus ir išlaikyti stabilumą, o tėvo pažadai apie rūpinimąsi vaiku rodo, kad šeimoje ieškoma greitai veikiančių sprendimų vaiko gerovei užtikrinti.
