Dažnam lietuviui pažįstama kvapioji aniužė – augalas, dažnai vadinamas piktžole – neseniai sulaukė mokslininkų dėmesio dėl savo netikėtai vertingų sveikatai savybių. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai nustatė, kad šis iš pažiūros nepastebimas augalas gali reikšmingai prisidėti prie kraujospūdžio mažinimo bei širdies ritmo reguliavimo. Tyrimų rezultatai atveria naujus natūralios medicinos horizontus ir suteikia vilčių kovojant su širdies ligomis naudojant gamtos dovanas.
Kvapioji aniužė – daugiau nei piktžolė
Profesorė Jurga Bernatonienė, LSMU Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėja, savo sodyboje pirmąkart susidūrusi su kvapioja aniuže, iš pradžių ją laikė erzinančia piktžole. Tačiau būtent ši augalo patirtis paskatino giliau tyrinėti jo savybes. Po daugiau nei penkerių metų darbo su dr. Lauryna Pudžiuvelyte, profesorei pavyko įrodyti, kad kvapioji aniužė pasižymi antiaritminiu poveikiu, t. y. geba reguliuoti širdies plakimą ir plečia kraujagysles, taip mažindama kraujo spaudimą. Šie atradimai ne tik buvo patentuoti JAV ir Japonijoje, bet neseniai gavo ir Euorpos patentą, patvirtinantį jų inovatyvumą ir medicininę vertę.
Moksliniai tyrimai ir įrodymai
LSMU Kardiologijos instituto habilituotas mokslų daktaras Jonas Jurevičius pasakoja, kad laboratorijoje atlikti eksperimentai su kvapiosios aniužės ekstraktu atliekami ant izoliuotos triušio širdies – ypatingo modelio, išlaikančio gyvybingumą kelias valandas eksperimentų metu. Tai leidžia mokslininkams tirti širdies elektrinius efektus ir atlikti elektrokardiogramas, siekiant tiksliai nustatyti augalo ekstrakto poveikį kardiologinėms funkcijoms.
Tyrimai atskleidė, kad kvapiosios aniužės veikliosios medžiagos priklauso pirmajai antiaritminių medikamentų klasei, veikiančiai natrio jonų kanalus, o tai reiškia, kad jos gali reguliuoti patologinius širdies ritmo sutrikimus. Nors tradiciniai antiaritminiai vaistai daro įtaką įvairiems jonų kanalams (natrio, kalio, kalcio), kvapioji aniužė yra unikali dėl natūralios kilmės ir mažesnio šalutinio poveikio galimybės.
Natūralūs preparatai – kokybės ir gamybos svarba
Profesorė Bernatonienė pabrėžia svarbą ne tik mokslinių tyrimų, bet ir preparato gamybos kokybės. Augaliniai preparatai gali pasižymėti dideliu veiksmingumu, jei gamyboje atidžiai kontroliuojama žaliavų cheminė sudėtis ir kokybė. Priešingu atveju, jeigu žaliavos perkamos nepaisant kokybės, galutinis produktas gali būti neveiksmingas arba net kenksmingas. Todėl pirkėjams rekomenduojama rūpestingai pasirinkti preparato gamintojus ir ieškoti patvirtinimų, kad produktas pagamintas atsakingai ir kokybiškai.
Tolesni tyrimai ir perspektyvos
Nors jau pasiekta iškilių rezultatų, kvapiosios aniužės veiklos tyrimai dar nesibaigė. Šviežiausioje mokslinėje publikacijoje nurodoma, kad augalas gali turėti ir priešvėžinių savybių. Tai suteikia papildomų vilčių, kad ateityje kvapioji aniužė taps reikšminga natūralios medicinos priemone ne tik širdies ligų prevencijai, bet ir kitų lėtinių ligų gydymui. Vis dėlto mokslininkai akcentuoja, kad iki masinės gamybos ir preparatų pristatymo vaistinėse dar laukia ilgas kelias, kurio metu būtina atlikti išsamius klinikinius tyrimus ir įvertinti saugumą bei efektyvumą žmonėms.
Ši atradimų istorija yra puikus pavyzdys, kaip atidžiai stebint ir vertinant net įprastus gamtos augalus, galima atrasti naujų būdų kovoti su sudėtingomis ligomis, tokios kaip arterinė hipertenzija ir širdies aritmijos. Lietuviška „piktžolė“ tapo įrodymu, kad gamtos ištekliai gali būti neįkainojami mūsų sveikatai, jeigu tik jiems skiriama tinkama mokslinė ir medicininė priežiūra.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.