Lietuviai, rinkdamiesi maistą, vis labiau pamiršta apie savo sveikatą, pirmenybę teikdami skoniui ir kainai. Šią nerimą keliančią tendenciją atskleidė Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto ir Higienos instituto tyrimai, kuriuos komentavo VU profesorius Rimantas Stukas.
Nors mokslininkai pabrėžia, kad gyvensena mūsų sveikatą lemia net 50 procentų, o mityba – reikšmingu trečdaliu, kasdienybėje dažnas vis dar pasirenka riebų maistą ir nepakankamai vartoja daržovių. Anot profesoriaus R. Stuko, padėtis buvo pagerėjusi koronaviruso pandemijos metu, kai baimė susirgti skatino žmones labiau rūpintis imunitetu ir bendra savijauta. Deja, praėjusių metų apklausų duomenys rodo, kad ši teigiama tendencija išblėso.
Skanu ir pigu svarbiau už sveikatą?
Pasak profesoriaus Rimanto Stuko, lietuvių mitybos pasirinkimuose įvyko aiškus prioritetų pasikeitimas:
„Pirmoje vietoje skonis, antroje – kaina, o sveikata nuėjo į trečią poziciją.“
Nepaisant įvairių iniciatyvų skatinti sveikesnę mitybą, norimų rezultatų kol kas nepasiekiama. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų turi antsvorio, o tai tik patvirtina liūdną statistiką, kad kaina ir skonis dažnai įveikia mintis apie ilgalaikę gerovę.
Vietinė produkcija ir perdirbto maisto grėsmė
Profesorius R. Stukas siūlo ieškoti sprendimų paprastuose ir prieinamuose dalykuose, pavyzdžiui, vietinėse daržovėse:
„Ropė – elementarus produktas, ne kažkokia egzotika, bet daržovė, kuri pas mus auga. Reikia orientuotis į vietinę produkciją, gal patiks žmonėms ir valgys.“
Specialistai vieningai ragina vengti perdirbto maisto produktų, tokių kaip dešros, bulvių traškučiai, saldumynai ir kiti konditerijos gaminiai, kurie yra dažna nutukimo ir kitų sveikatos problemų priežastis.
Nutukimo gydymas ir protarpinio badavimo niuansai
Nutukimo problema dažnai suprantama klaidingai. Santaros klinikų gydytoja dietologė Edita Gavelienė pabrėžia esminį skirtumą:
„Tai nėra tiesiog svorio sumažinimas, bet riebalinio audinio. Tai yra esminis dalykas nutukimo gydyme, nes kai žmogus mažina svorį, gali sumažėti įvairių audinių, net ir kaulo struktūra gali pasikeisti.
Jau nekalbu, kad gali ir raumuo sumažėti.“
Anot E. Gavelienės, svarbu ne tik sumažinti skaičių svarstyklėse, bet ir užtikrinti, kad mažėtų riebalinis audinys, o ne raumenų masė ar kaulų tankis.
Apie populiarėjantį protarpinį badavimą dietologė taip pat turi aiškų komentarą:
„Protarpinis badavimas yra vienas iš metodų, kuris tam tikrų žmonių grupei turi patvirtintas rekomendacijas. Pavyzdžiui, kai kurios protarpinio badavimo metodikos yra taikomos esant menopauzei, kitos – antro tipo cukriniu diabetu ir nutukimu sergančiųjų gydyme. Tai yra viena iš metodikų, bet ne auksinis standartas. Vieniems pacientams galima taikyti protarpinį badavimą su gydytojo priežiūra, bet kitam žmogui jis apskritai netiks.“
Taigi, protarpinis badavimas yra efektyvus tik tam tikroms pacientų grupėms ir visada turėtų būti taikomas prižiūrint specialistams.
Profesoriaus R. Stuko ir gydytojos dietologės E. Gavelienės įžvalgos atskleidžia, kad sveikesnės mitybos ir gyvensenos įpročių formavimas Lietuvoje susiduria su rimtais iššūkiais, o visuomenės požiūris į savo sveikatą reikalauja esminių pokyčių.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.