Europos Žmogaus Teisių Teismas dar kartą įvertino Lietuvos vaidmenį JAV Centrinės žvalgybos valdybos slapto sulaikymo programoje. Byloje „al-Hawsawi prieš Lietuvą“ Strasbūro teismas konstatavo kelis Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimus ir priteisė pareiškėjui kompensaciją.
Teismo duomenimis, pareiškėjas – Saudo Arabijos pilietis, kilęs iš Jemeno, – 2005–2006 metais daugiau kaip penkis mėnesius buvo laikomas Lietuvoje veikusiame slaptame objekte, kurį valdė CŽV. EŽTT taip pat nustatė, kad Lietuvos institucijos prisidėjo prie jo perdavimo iš Lietuvos, nors egzistavo reali rizika, jog Jungtinėse Valstijose jis gali susidurti su šiurkščiu teisingumo paneigimu ir mirties bausme.
Teismas nustatė kelis pažeidimus
EŽTT vertino ne tik patį slaptą sulaikymą, bet ir Lietuvos institucijų pareigą veiksmingai ištirti pareiškėjo skundus. Teismas konstatavo pažeidimus, susijusius su draudimu kankinti ar kitaip nežmoniškai bei žeminamai elgtis, taip pat su neteisėtu laisvės atėmimu.
Oficialiame teismo pranešime nurodoma, kad byla susijusi su vadinamuoju „karu su terorizmu“, pradėtu po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių. Pareiškėjas šiuo metu laikomas Gvantanamo įlankoje ir JAV karo komisijoje kaltinamas, be kita ko, prisidėjęs prie JAV karinio laivo „USS Cole“ susprogdinimo 2000 metais. Šie kaltinimai yra JAV proceso dalis, o EŽTT nagrinėjo Lietuvos atsakomybės ir žmogaus teisių pažeidimų klausimus.
Kompensacija už neturtinę žalą ir išlaidas
Teismas Lietuvą įpareigojo pareiškėjui sumokėti 100 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Dar 30 tūkst. eurų skirta jo atstovavusiai nevyriausybinei organizacijai REDRESS teisinių išlaidų kompensacijai.
Ši suma nėra naujas baudžiamasis sprendimas dėl pareiškėjui reiškiamų kaltinimų Jungtinėse Valstijose. Ji susijusi su EŽTT nustatytais Konvencijos pažeidimais ir Lietuvos atsakomybe dėl laikymo slaptoje sulaikymo vietoje, nepakankamo tyrimo bei perdavimo aplinkybių.
Byla papildo ankstesnį Strasbūro vertinimą
Lietuvos vaidmuo CŽV slaptų sulaikymo vietų programoje Strasbūre jau buvo vertintas anksčiau. EŽTT yra nagrinėjęs ir kitų asmenų skundus dėl laikymo Lietuvoje veikusiame slaptame objekte. Šiose bylose teismas akcentavo valstybės pareigą tirti galimus kankinimo, nežmoniško elgesio ir neteisėto sulaikymo atvejus.
Naujausias sprendimas svarbus tuo, kad jame atskirai įvertintas ne tik sulaikymo faktas, bet ir Lietuvos institucijų prisidėjimas prie pareiškėjo perdavimo, nepaisant galimų grėsmių jo teisėms. EŽTT pranešime pabrėžiama, kad teismo išvados apima kelis Konvencijos pažeidimus.
Sprendimas tapo dar vienu tarptautiniu teisiniu įvertinimu istorijai, kuri Lietuvoje buvo siejama su 2000-ųjų viduryje šalyje veikusia CŽV infrastruktūra ir slaptų sulaikymų programa.