Lenkijos vadovybė pareiškė pasirengimą padėti Lietuvai ir kitiems Baltijos valstybių gyventojams esant Rusijos karinėje agresijoje. Apsilankęs pasienio kontrolės punkte Dorohusko–Jagodino zonoje, Lenkijos gynybos ministras Vladislovas Kosiniakas-Kamyšas pakartojo Varšuvos įsipareigojimą teikti pagalbą civilinei populiacijai.

Ministro žodžiai buvo aiškūs ir tiesmukiški: „Lenkija padės. Lenkai padės, valstybės institucijos padės.“ Jis pabrėžė Lenkijos patirtį priimant milijonus ukrainiečių pabėgėlių nuo 2022 metų pradžios ir pažymėjo, kad šalis turi logistinius pajėgumus bei administracines žinias organizuoti platesnės apimties evakuaciją.
Raginimas aktyvuoti NATO kolektyvinę gynybą
Kalbėdamas apie tarptautinę reakciją, ministras pridūrė: „Jei būtų užpulta kuri nors Baltijos valstybė, pavyzdžiui, Lietuva, Latvija ar Estija, ragintume aktyvuoti 5-ąjį straipsnį“. Tai reiškia, kad Lenkija ragintų aljansą apsvarstyti kolektyvinės gynybos priemones. NATO 5-ojo straipsnio aktyvavimas yra reikšmingas diplomatinis ir politinis žingsnis, bet jo praktinis taikymas reikalauja šalių konsensuso ir greito koordinavimo.
V. Kosiniakas-Kamyšas taip pat pažymėjo, kad „pagalba civiliams gyventojams yra ne tik teisinė pareiga, bet ir padorumo bei žmogiškumo reikalas“. Tokie pareiškimai akcentuoja, jog humanitarinė ir civilinė apsauga yra neatskiriama saugumo strategijos dalis šiuolaikiniame konflikte.
Kartu Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis sakė, kad Varšuva „bus pasirengusi tokiai situacijai“, tačiau išreiškė viltį, jog jos niekada nebus. Politiniai pareiškimai siekia ne tik informuoti apie pasirengimą, bet ir sustiprinti atgrasymą – parodyti potencialiam agresoriui, jog pasekmės būtų koordinuotos ir tarptautinės.
Regioninis pasirengimas ir praktiniai žingsniai
Lietuvos Vyriausybė taip pat rengiasi galimiems scenarijams: premjero teigimu, evakuacija būtų pradėta nuo sostinės, o prioritetas teikiamas žmonėms su negalia ir vyresnio amžiaus gyventojams. Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad nauja JAV karių rotacija „jau vyksta į Lietuvą“, kas sustiprina regioninį karinių pajėgumų dislokavimą.
Be diplomatinių pareiškimų, praktiniai veiksmai apima slėptuvių tinklų plėtrą, metro arjungų pritaikymą evakuacijoms bei tarpvalstybinius evakuacijos planus, kuriuose dalyvauja keliolika Europos valstybių. Tokie pasirengimai rodo, kad tiek politinis palaikymas, tiek praktinė logistika laikomi lygiaverčiais elementais užtikrinant gyventojų saugumą.
Nuoseklus planavimas, tarptautinė koordinacija ir skaidri komunikacija su visuomene liks kertiniais elementais, jei regioninė įtampa virstų atviresne konfrontacija.

