Ruduo sugrąžina gamtos malonumus, tačiau kartu atneša ir padidėjusią erkių aktyvumą bei su tuo susijusias sveikatos grėsmes. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) skelbia, kad 2026 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais registruoti 380 erkinio encefalito atvejai, iš jų — 4 mirties atvejai. Pernai per tą patį laikotarpį užregistruota 438 atvejai ir 3 mirtys. Tuo metu Laimo liga per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius diagnozuota 8 164 kartus (2025 m. — 10 017 atvejų).
Ką rodo skaičiai ir kodėl tai rimta
Erkinis encefalitas yra virusinė infekcija, kuri gali pažeisti centrinę nervų sistemą, o jos pasekmės kartais būna sunkios — nuo ilgalaikių neurologinių sutrikimų iki mirties. Liga gali prasidėti kaip paprastas gripas, o vėliau progresuoti iki meningito ar encefalito, reikalaujančio intensyvios terapijos. Šie faktai pabrėžia prevencijos ir savalaikio reagavimo svarbą.
NVSC patarimai ir ekspertų žinia
„Rudeninis erkių aktyvumas susijęs su jų vystymosi ciklu – po pavasarinio maitinimosi erkės pereina į kitą vystymosi stadiją ir vėl ieško galimybės pasimaitinti. Jos išlieka aktyvios, kai vidutinė paros oro temperatūra siekia apie 5–7 °C ir daugiau. Todėl rudenį, kai žmonės daugiau laiko praleidžia gamtoje grybaudami, uogaudami ar tvarkydami aplinką, svarbu nepamiršti saugotis erkių“, – primena NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.
Skiepai nuo erkinio encefalito yra pati veiksmingiausia apsauga. Vakcinacija atliekama pagal įprastinę arba pagreitintą schemą, po trijų dozių susidaro patikima apsauga, kurią palaiko vėlesnės sustiprinamosios dozės. Valstybės lėšomis skiepytis gali 50–60 metų amžiaus gyventojai; kiti gali pasiskiepyti savo lėšomis gydymo įstaigose.
„Erkės įsisiurbimas nėra priežastis atidėti ar nutraukti skiepijimą. Jei vakcinacija jau pradėta, ją galima tęsti, o nepasiskiepiję asmenys gali skiepytis ir po erkės įsisiurbimo. Svarbu žinoti, kad vakcina neapsaugos nuo erkinio encefalito, jei užsikrėtimas jau įvyko per šį erkės įsisiurbimą.
Tačiau pradėjus skiepytis dabar galima apsisaugoti nuo galimo užsikrėtimo ateityje“, – paaiškina Milda Žygutienė.
Praktiniai patarimai: kaip sumažinti riziką
Einant į mišką ar būnant gamtoje rekomenduojama dėvėti šviesius drabužius ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešų, o kelnių klešnių apačia – prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele, užsidėti gerai priglundančią kepurę ar gobtuvą. Taip pat rekomenduojama naudoti repelentus ir reguliariai apžiūrėti odą bei drabužius.
Aptikus ropojančią ar įsisiurbusią erkę, būtina ją kuo greičiau pašalinti: nespausti erkės kūnelio, suimti kuo arčiau odos ir staigiu judesiu traukti į viršų. Įsisiurbusios erkės negalima tepti riebalais ar kitais skysčiais. Pašalinus erkę, įsisiurbimo vietą reikia dezinfekuoti ir stebėti savo sveikatą apie mėnesį: atsiradus didėjančiam paraudimui, pūslei arba pakilus temperatūrai — kreiptis į gydytoją.
Tiems, kurie nebežino, kada paskutinį kartą skiepijosi, rekomenduojama pasitikrinti skiepų duomenis e. sveikatos portale arba kreiptis į savo gydymo įstaigą. Skiepai ir dėmesys asmeninei saugai yra pagrindinės priemonės sumažinti riziką ir apsaugoti artimuosius.