Šviesos terapijos galia – kartais skamba per gerai, kad būtų tiesa

Pastaraisiais metais šviesos terapija sulaukė didžiulio susidomėjimo tiek grožio rinkoje, tiek medicinos paslaugų sektoriuje. Parduotuvėse ir interneto platformose atsirado LED kaukių, dantų šepetėlių su šviesos diodais, raudonos arba mėlynos šviesos lempų bei net viso kūno „šviesos kambarių“ pasiūla. Gamintojai žada odos atjauninimą, raukšlių mažinimą, aknės gerinimą, skausmo malšinimą ir net neurodegeneracinių ligų poveikio slopinimą. Vis dėlto svarbu atskirti gerai įrodytas praktikas nuo rinkodaros šūkių.

Kas yra įrodyta ir kur reikalingi atsargūs vertinimai

Tam tikri šviesos poveikiai yra ilgai žinomi ir plačiai taikomi – pavyzdžiui, saulės šviesa skatina vitamino D sintezę ir reguliuoja cirkadinį ritmą, o specializuotos šviesos lempos padeda žmonėms, sergantiems sezoniniu afektiniu sutrikimu. Dermatologijoje UV spinduliai naudojami lėtinių odos ligų, tokių kaip psoriazė ar egzema, gydymui, kai procedūrą atlieka sveikatos priežiūros specialistai ir kontroliuojama dozė.

Tuo tarpu LED technologijos grožio pramonėje paprastai skleidžia raudoną, mėlyną arba infraraudoną šviesą, kuri, kaip teigiama, skatina kolageno gamybą, gerina kraujotaką ir skatina odos ląstelių atsinaujinimą. Vis dėlto moksliniai įrodymai dažnai yra riboti arba prieštaringi, o kai kurie teiginiai apie giluminį audinių gydymą neturi patikimo klinikinio pagrindo.

Ekspertų nuomonės ir naujausi tyrimai

Durhamo universiteto neurologijos profesorius Paulas Chazotas teigė, „tai šiek tiek skamba kaip magija”. Jis pats tiria, kaip tam tikri bangos ilgiai (pvz., apie 1070 nm) gali pasiekti gilesnius audinius ir paveikti smegenų kraujotaką bei ląstelių funkcijas. Kaip jis pažymi, „Įrodyta, kad žmonėms ši šviesos terapija padidina kraujotaką į smegenis, o tai visada labai gerai. Toks gydymas stimuliuoja vadinamuosius šaperono baltymus, kurie rūpinasi ląstelėmis ir taip pat susidoroja su nepageidaujamais baltymais”. Tačiau Alzheimerio draugija atkreipia dėmesį: „tyrimai dar tik pradinėje stadijoje ir šiuo metu nėra pakankamai įrodymų, kad būtų galima rekomenduoti šviesos terapiją kaip intervenciją demencijos atveju”.

Kineziterapeutai dažnai vertina šviesos terapiją kritiškai. Lucy Macdonald nurodo, kad infraraudonieji lazeriai gali sukelti mikropažeidimus giliuose audiniuose ir kad nėra patikimų klinikinių įrodymų, jog raudonos šviesos lovos padeda gydant gilius kremzlių pažeidimus. Praktikoje judėjimas, tinkama mityba ir kokybiškas miegas išlieka pagrindinėmis priemonėmis kovojant su raumenų ir sąnarių skausmais.

Praktiniai patarimai vartotojams

Rinkdamiesi šviesos terapijos priemones, vartotojai turėtų atkreipti dėmesį, ar įrenginys yra sertifikuotas kaip medicininė įranga ir ar procedūra atliekama prižiūrint specialistui. Birštono sanatorijos kineziterapeutė Agnė Budrienė komentuoja, kad jų įstaigoje naudojama polerizuotos šviesos terapija paviršiniams sužeidimams, tačiau kineziterapijoje daugiausia pasitarnauja pratimai, elektros stimuliacija ar magneto terapija, o infraraudonieji prietaisai giliems skausmams nėra pagrindinė priemonė.

Atsižvelgiant į dabartinius mokslinius duomenis, šviesos terapija gali būti naudinga tam tikromis specifinėmis sąlygomis, ypač kai ją atlieka sveikatos specialistai. Tačiau prieš investuojant į brangias grožio procedūras ar prietaisus, verta pasikonsultuoti su gydytoju ir pasirinkti įrodytus, saugius sprendimus.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 19 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *