Išaugusios degalų kainos verčia politikus ir institucijas ieškoti alternatyvių sprendimų, kaip sumažinti gyventojų kelionių išlaidas. Vietoj tiesioginio degalų mokesčio mažinimo Vyriausybė svarsto biudžetui mažiau kainuojantį variantą – perpus sumažinti traukinių ir tarpmiestinių autobusų bilietų kainas.
Ką siūlo Vyriausybė?
Premjeras priminė, kad tiesioginis degalų mokesčių mažinimas taip pat turi kainą: 12 ct sumažinus mokesčius už litrą dyzelino, į valstybės biudžetą per mėnesį būtų surenkama 20 mln. eurų mažiau. Vietoje to svarstomas mechanizmas, kai bilietų kainų kompensavimas kelis kartus mažiau paveiktų biudžetą, bet leistų tiesiogiai pigiau keliauti viešuoju transportu.
„Paprašiau, kad susisiekimo ministras panagrinėtų, kaip galėtume grįžti prie temos – buvo traukiniams nuolaida, galėtume kalbėti ir apie kitokio pobūdžio nuolaidas”, – sakė M. Sinkevičius.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pateikė skaičius, kuriuos siūloma naudoti vertinant poveikį biudžetui: „Autobusams tolimojo susisiekimo per mėnesį apie 2,5 mln., taikant 50 proc. nuolaidą, traukiniams galutinėje sumoje – 1,8 mln. per du mėnesius, tai yra 0,9 mln. per mėnesį”, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas. Vyriausybė siūlo kompensuoti vežėjams negautas pajamas, kad keleiviai gautų 50 proc. nuolaidą.
Galimi tikslai ir lūkesčiai
Pagrindinis tikslas – skatinti perėjimą prie viešojo transporto, sumažinti kelių eismo spūstis ir mažinti gyventojų išlaidas kelionėms. Ministras viliasi, kad laikinai sumažintos kainos pritrauks naujų keleivių, o dalis jų ir pasibaigus nuolaidai išliks viešojo transporto vartotojais. „Kai pasibaigė akcija, iš 29 tūkst. naujų traukinių keleivių 6 tūkst. liko ir iki šiol naudojasi”, – pasakojo J. Taminskas.
Tokio rodiklio pasiekimas vertinamas kaip svarbus indikatorius – jei nuolaida pakeis žmonių įpročius, ilgalaikėje perspektyvoje mažės kuro sunaudojimas ir automobilių srautai, bus mažesnė oro tarša.
Kritika ir praktinės kliūtys
Ne visi politikai šią idėją priima be kritikos.
Kai kurie Seimo nariai ragina premjerą parodyti asmeninį pavyzdį. „Geriausia būtų sulaukti p. Sinkevičiaus pavyzdžio. Iš Jonavos kursuoja traukinys į Vilnių. Jei jis persės į traukinį ir rytais bei vakarais važinės traukiniu, bus geras pavyzdys. Bet panašu, kad jam labiau patinka su švyturėliais pastumdyti Ukmergės gatvėje kamščiuose esančius bendrapiliečius”, – sakė konservatorius Mindaugas Lingė.
Tuo tarpu socialdemokratas Algirdas Sysas pastebi, kad komfortas daugeliui svarbesnis už kainą: „Kamščiai kol kas nemažėja, vadinasi, dar tai nėra svarbiausias dalykas. Žmogui komfortas – patogiau, nei brangiau už tai mokėti”. Kritikai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad viešojo transporto tinklas toli gražu ne visur užtikrina pakankamą dažnumą ar patogumą, ypač mažesniuose miesteliuose ir kaimiškose teritorijose.
Finansinė realybė
Finansų ministerija primena, kad valstybės biudžetas patiria spaudimą – pelno mokesčio įplaukos gali būti mažesnės nei planuota, o bendras fiskalinis spaudimas išlieka. Todėl bet kokia nauja priemonė turi būti kruopščiai įvertinta, įskaitant kompensavimo mechanizmus vežėjams ir ilgalaikes pasekmes biudžetui.
Galutinį sprendimą dėl perpus mažesnių bilietų Vyriausybė kol kas nepriėmė. Jei priemonė bus įdiegta, reikės aiškiai iškomunikuoti trukmę, kompensavimo tvarką ir papildomas priemones gerinti viešojo transporto kokybę, kad nuolaidos suteiktų ilgalaikį pokytį keleivių elgsenoje.