Ar kada nors susimąstėte, kokią įtaką badavimas turi mūsų organizmui? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas, gydytojas Voldemaras Giedrimas dalijasi įžvalgomis apie penkių dienų badavimo poveikį sveikatai, remdamasis neseniai atliktu moksline studija. Tyrime dalyvavo 42 vidutinio amžiaus, sveikos moterys, kurios per penkias dienas nevalgė jokio maisto, tik gėrė vandenį.
Badavimas ir jo poveikis organizmui
Gydytojas papasakojo, jog ši studija buvo kruopščiai suplanuota – tiriamąją grupę sudarė moterys dėl hormoninių skirtumų, kurie gali paveikti tyrimo rezultatus. Dalyvių kūno sudėtis buvo ištirta prieš ir po badavimo: nustatyta riebalų, raumenų kiekiai, vandens kaupimas organizme. Taip pat buvo analizuotas kraujo sudėtis, ypatingas dėmesys skirtas hormonams, tokiems kaip insulinas ir leptinas, bei uždegimo mediatoriams, kurie siejami su lėtinėmis ligomis ir senėjimu.
Insulino lygio sumažėjimas – vienas pagrindinių privalumų
Vienas svarbiausių tyrimo rezultatų – žymus insulino kiekio kraujyje sumažėjimas po penkių dienų badavimo. Insulinas yra hormonas, kuris reguliuoja gliukozės kiekį, tačiau jo perteklius gali sukelti atsparumą insulinui, skatinti riebalų kaupimą ir viso organizmo uždegimą. Gydytojas pabrėžia, kad sumažėjęs insulino lygis – ženklas, jog organizmas pradeda veikti efektyviau, mažina uždegiminius procesus ir gerina medžiagų apykaitą.
Be to, pagerėjo organizmo jautrumas insulinui — tai reiškia, jog gliukozės kiekis kraujyje po badavimo yra geriau reguliuojamas, kas yra itin svarbu norint apsaugoti organizmą nuo diabeto ir kitų metabolinių sutrikimų.
Autofagija ir ketoninių kūnų gamyba: kaip organizmas prisitaiko badavimo metu
Pasak gydytojo, badavimo metu organizmas pasitelkia alternatyvų energijos šaltinį – ketoninius kūnus, kurie gaminami skyla riebalinis audinys. Šie ketonai yra ekologiškas ir efektyvus kuro šaltinis ląstelėms, kurie mažina oksidacinį stresą ir gerina mitochondrijų funkciją. Mitochondrijos yra atsakingos už energijos gamybą ląstelėse, tad jų sveikata tiesiogiai veikia bendrą organizmo gyvybingumą.
Svarbi dar vienas procesas – autofagija, arba ląstelių „savęs valymas“, kuris aktyvuojasi badavimo metu. Šis mechanizmas padeda pašalinti pažeistas ląstelės dalis, įskaitant mitochondrijas, taip skatindamas ląstelių atsinaujinimą ir organizmo sveikumą.
Fizinis aktyvumas badavimo metu – būtinybė, o ne prievarta
Gydytojas pabrėžia, jog badavimas nėra priežastis visiškai atsisakyti fizinio aktyvumo. Tyrimo metu moterys kasdien vaikščiojo 5-7 kilometrus ir atliko lengvą mankštą. Fizinė veikla padeda perkelti gliukozę į raumenis, ką gydytojas pavadino natūralia priemone padidinti gliukozės kiekį kraujyje ir palaikyti energijos balansą.
Tačiau rekomendacijose pabrėžiama, kad fizinis krūvis badaujant turi būti saikingas, kadangi organizmas tuo metu yra išsekęs dėl riboto energijos tiekimo. Judėjimas badavimo metu skatina ne tik fizinę būklę, bet ir emocinę savijautą, kuri taip pat buvo analizuota šiame tyrime.
Badavimas reikalauja atsargumo ir medicininės priežiūros
Gydytojas akcentuoja, jog badavimas nėra tinkamas visiems. Asmenims su mažesniu nei 18,5 kūno masės indeksu, sergantiems širdies, inkstų, kepenų ligomis, onkologinėmis ligomis bei turintiems kitų sveikatos sutrikimų, badavimo praktika gali būti pavojinga. Todėl prieš pradedant bet kokį griežtą badavimą būtina pasitarti su gydytoju ar specialistu bei atlikti reikiamus kraujo tyrimus.
Gydytojas taip pat mini populiarią protarpinio badavimo praktiką, kai žmogus maistą vartoja tik per nustatytą dienos laikotarpį, pavyzdžiui, 16 valandų badavimo langas. Nors ši strategija taip pat turi teigiamų rezultatų, ji dažnai neduoda tokio reikšmingo poveikio kaip ilgesni badavimo ciklai.
Mitybos ir hidratacijos svarba badavimo metu
Viena iš pagrindinių gydytojo rekomendacijų – vengti užkandžiavimo tarp pagrindinių valgymų bei vengti cukraus, pieno ir saldumynų vartojimo kartu su kava ar arbata, kad neįvyktų gliukozės šuoliai ir nepadidėtų insulino atsparumas. Vanduo, anot jo, yra geriausias „užkandis“ – dažnas alkio jausmas gali būti susijęs su dehidratacija, tad vandens vartojimas padeda palaikyti normalų organizmo funkcionalumą.
Rekomenduojama paros vandens norma apskaičiuojama pagal formulę: žmogaus svoris kilogramais padaugintas iš 0,037. Pavyzdžiui, 70 kg sveriančiam asmeniui rekomenduojama išgerti apie 2,59 litro vandens per dieną.
Gydytojas taip pat išskiria antiuždegiminę Viduržemio jūros dietą, kuri remiasi daug žalių daržovių, žuvies ir alyvuogių aliejaus vartojimu, kaip itin palankią sveikatai mitybos praktiką.
Apibendrinant, penkių dienų badavimas, jei atliekamas tinkamai ir prižiūrint specialistui, gali ženkliai pagerinti medžiagų apykaitą, sumažinti uždegiminius procesus bei pagerinti organizmo atsparumą insulinui. Tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra universalus sprendimas ir kiekvieno žmogaus sveikatos būklė turi būti vertinama individualiai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.