Rugsėjo 11 d. Kaune surengta baikerių protesto akcija, kurios metu prie mečetės buvo demonstruojama kiaulės galva ir skambėjo patriotinio pobūdžio šūkiai, sukėlė stiprias visuomenines aistras ir paskatino diskusijas apie saugumą, religinių bendruomenių apsaugą bei viešosios erdvės naudojimą. Incidentą įvertinti paprašyta ir Nacionalinių saugumo institucijų, o vietos musulmonų bendruomenės vadovybė ragina griežtinti apsaugos priemones.
Politikų ir institucijų reakcija
Prezidento patarėjas Deividas Matulionis šį incidentą pavadino „mūsų priešams“ naudinga provokacija, kurią turėtų įvertinti teisėsauga. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas taip pat kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą įvertinti abi puses. „Ir dėl veikiančio muftiato, kokia yra vadovybė, ir dėl baikerių, kurie ten dalyvavo. Kai gausim atsakymus – bus galima atlikti sprendimus. Bet ką norėčiau pabrėžti, kad tas veiksmas neatsirado per vieną dieną, migracija, kuri vyksta kelis metus, visuomenėje kelia įtampą“, – aiškino M. Katelynas.
Muftijaus ir bendruomenės pozicija
„Antrojo muftiato“ vadovas viešai pareiškė, kad situacija grėsminga bendruomenės saugumui. „Mūsų saugumą, mūsų narių ir mūsų pastatų saugumą. Ir norėčiau, kad dabar, nedelsiant, net, galima sakyt, šiandien būtų išspręstas būtent klausimas dėl Kauno mečetės teritorijos aptvėrimo. Ir, kaip ir kiti sako, kad būtų įrengta būtent stebėjimo kameros“, – sakė muftijus Aleksandras Beganskas. Toks reikalavimas atspindi nerimą dėl fizinių provokacijų ir galimų grasinimų, tačiau kelia ir klausimų dėl viešosios erdvės prieinamumo bei religinės laisvės apsaugos.
Savivaldybės veiksmai ir planai
Kauno savivaldybė patvirtino, kad jau užsakyti papildomi stebėjimo įrenginiai: „Tų kamerų ir dabar ten yra nemažai, tik matome, kad kai kurie kampai neuždengia stebėjimo, identifikavom taškus, ten trūksta 10 kamerų, pirkimas atliktas – greituoju metu bus montuojamos“, – teigė administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.
Savivaldybė tuo pačiu pabrėžia, jog planų statyti tvorų aplink mečetę neturi, o teritorija šiuo metu yra nagrinėjama per urbanistinio planavimo procedūras.
Ramybės parkas, kuriame įsikūrusi mečetė, oficialiai paskelbtas neveikiančiomis istorinėmis kapinėmis ir rengiamas detalusis planas. „Rengiamas detalus planas visai teritorijai. Visa teritorija yra paskelbta kapinėmis, toje teritorijoje turi būti rimtis, tvarka ir ten neturi būti jokio triukšmo, jokių susibūrimų. – Ar prašysite musulmonų nesimelsti lauke, kapinių teritorijoje? – Šito negaliu pasakyti, bus matyt, kai padarysime sklypą“, – pasakojo G. Barčauskas. Tokia teisinė kvalifikacija gali riboti viešas pamaldas lauke ir reikalauti papildomų sprendimų dėl susibūrimų.
Viešoji nuomonė ir iššūkiai
Praeiviai ir kaimynystės gyventojai situaciją vertina skirtingai: daliai kritikų baikeriai atrodo peržengę ribas, kiti pabrėžia integracijos ir tradicijų svarbą: „Labai blogai, kad nebuvo laiku ribojama migracija, prisileidome, dabar turime suteikti sąlygas.“; „Kaip be taisyklių juos įsileidome, taip ir turime, pirmiausia 10 kartų pamatuok, 11 kirpk, o mes nepamatavome nė karto – turime, ką turime.“; „Atvažiavę čia turėtų laikytis Lietuvos taisyklių, bet melstis neturime uždrausti, sunku vertinti.“ Taip pat skambėjo ir griežtesni pasisakymai: „Nesustabdys jokios kameros – nepadės niekas“ bei „Apsaugos kamera? Aš tai nežinau, ar apsaugos”.
Tokia situacija akcentuoja būtinybę rasti pusiausvyrą tarp saugumo priemonių, viešosios tvarkos užtikrinimo ir religijos laisvės apsaugos. Teisiniai sprendimai, planavimo aktai ir teisėsaugos vertinimai turės lemiamą reikšmę tolimesnei Ramybės parko ir mečetės aplinkos raidai.
