Medicinos studentams Oregone po 99 metų amžiaus moters mirties atsivėrė netikėtas atradimas – išskyrus širdį, visi vidaus organai buvo išsidėstę priešingose pusėse. Šis retas anatomijos sutrikimas, vadinamas situs inversus, įgavo naują dėmesio bangą, nes parodė, kaip žmogaus kūnas kartais gali prisitaikyti ir veikti beveik neįtariamas dešimtmečiais.
Ką reiškia situs inversus ir kaip tai atrasta
Situs inversus yra įgimta būklė, kai vidaus organai išsidėsto veidrodiniu atvaizdu: kepenys dešinėje vietoje gali būti kairėje, skrandis – priešingoje pusėje, ir pan. Tai labai reta anomalija – medicinos duomenimis, pasitaikanti maždaug vienam iš 22 000 naujagimių. Dažnai tokie atvejai susiję su kitomis širdies ar kvėpavimo takų problemomis, todėl ilgalaikė tokių pacientų sėkminga gyvybė nėra įprasta.
Šiuo atveju moters kūną po mirties apžiūrėjo anatomijos studentai ir dėstytojai. Kaip aprašė vienas iš jų, atradimas sukėlė tiek nuostabą, tiek mokslinį smalsumą: “taip pat kilo noras giliau patyrinėti šią medicinos mįslę – veikiau stebuklą – kuris iškilo priešais mus”. Atidarius pilvo ertmę, buvo aišku, kad organai yra veidrodiniame išsidėstyme, o širdį palaikė neįprastai išsidėsčiusios kraujagyslės.
Kas tai reiškia klinikinei praktikai ir kodėl svarbu žinoti apie anatominius variantus
Anatomų ir chirurgų bendruomenė atkreipia dėmesį, kad tokie atvejai primena apie būtinybę kiekvieną pacientą vertinti individualiai. Kaip pažymėjo dėstytojas, „Tai reikšmingas atvejis, kuris suteikia mums galimybę kalbėti apie tai, kaip ateityje [medikams] svarbu atkreipti dėmesį į subtilias anatomijos variacijas, ne vien tik į ryškius anatomijos nukrypimus, t. y. jie turėtų kiekvieno paciento atvejį laikyti individualiu. Kaip sakoma – nespręsk apie knygą vien iš jos viršelio, visada apžiūrėk, įsigilink į tai, su kuo susidūrei, prieš kalbant apie gydymą.“ Tokio pobūdžio žinios ypač svarbios planuojant operacijas, interpretaciją vaizdinėse diagnostikos priemonėse bei vertinant skausmo vietą.
Pacientės artimieji teigė ilgą laiką nežinoję apie jos anatomijos ypatumus. Dukra prisiminė, kad kai moteriai buvo atliekamos pilvo operacijos, medikai kartais nerado įprastinių struktūrų ar nustebo dėl jų padėties: „Niekas nieko nesakė. Ją apžiūrėjo, atliko laboratorinius tyrimus, padarė nemažą pjūvį. Atrodo, turėjo kažką pasakyti, bet nepasakė.“ Vis dėlto gyvenimo kokybė ir kasdienybė nėrė neįprasto sutrikimo kliūtimi – moteris užaugino penkis vaikus, aktyviai dalyvavo šeimos versle ir gyveno beveik šimtmetį.
Moteris po mirties dovanojo savo kūną mokslui, ir jos atvejis tapo svarbiu edukaciniu pavyzdžiu anatomijos studentams. Jos dukra sakė: „Ji būtų labai patenkinta, sužinojusi, kad galėjo prisidėti prie edukacijos neįprastu dalyku. O dėdei Jamesui (kuris mirė prieš 15 metų) būtų patikę ją dėl to erzinti.“ Tokios istorijos primena, kad žmogaus kūnas gali būti sudėtingesnis nei standartinės vadovėlių iliustracijos, o kiekvienas atvejis gali praturtinti medicinos supratimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.