Nauja didelio masto mokslinių darbų analizė atkreipė dėmesį į tai, kad dauguma žmonių, atsisakančių glitimo dėl pilvo skausmo ar pūtimo, iš tiesų reaguoja ne į glitimą. Peržiūrėjus dešimtis tyrimų, paaiškėjo, jog dažniau kaltininkai yra kiti maisto komponentai, ypač fermentuojami angliavandeniai (FODMAP), ir psichologiniai veiksniai, o ne pats glitimo baltymas.
Kas yra glitimas ir kada jis pavojingas
Glitimas yra baltymas, randamas kviečiuose, rugiuose ir miežiuose. Vienintelė aiškiai nustatyta ir griežtai gydoma būklė susijusi su glitimu yra celiakija – autoimuninė liga, kurioje glitimas sukelia žarnyno uždegimą ir gali lemti rimtų pasekmių, tokių kaip maistinių medžiagų stoka ar nervų pažeidimai. Celiakija pagal epidemiologinius duomenis serga apie 1 proc. gyventojų, todėl visiškas glitimo vengimas šiems žmonėms yra būtinas.
Ką rodo tyrimai: FODMAP ir fruktanai
Tyrimų apžvalga, paskelbta aukšto lygio žurnaluose, rodo, kad pacientai, kurie skundžiasi pilvo skausmu, pūtimu ar spazmais po produktų su glitimu vartojimo, dažnai neturi nei celiakijos, nei kviečių alergijos. Pagrindinė problema dažnai yra FODMAP – fermentuojami oligo-, di-, monosacharidai ir polioliai, kurių nemaži kiekiai yra kai kuriuose vaisiuose, daržovėse, svogūnuose, česnakuose ir tam tikruose grūduose. Fruktanai, vienas iš FODMAP tipų, esantis kviečiuose, dažnai sukelia daugiau simptomų nei pats glitimas.
Psichologinis komponentas ir smegenų–žarnyno ryšys
Tyrėjai atkreipia dėmesį ir į smegenų bei žarnyno sąveiką: paruošiamasis nerimas ar lūkesčiai dėl blogėjimo po tam tikrų produktų gali sustiprinti ar net sukelti simptomus. „Virškinimo trakto veikla gali paveikti smegenų darbą, o nerimas gali padidinti jautrumą įprastiems virškinimo procesams, kurie suvokiami kaip skausmas ar diskomfortas”, – pažymėjo tyrimo autoriai. Aklų eksperimentų metu, kai dalyviai nežinojo, ar jiems duodama glitimo, simptomų skirtumai dažnai buvo minimalūs, o placebo poveikis kartais netgi pablogino savijautą.
Ką patarti pacientams ir ką verta daryti
Specialistai ragina vengti impulsyvaus ir ilgalaikio glitimo atsisakymo be medicininio įvertinimo. Jei nėra celiakijos ar alergijos, faktiškai pranašesnė strategija – išsami konsultacija su gastroenterologu arba dietologu, tikslūs tyrimai ir laikinė FODMAP mažinimo dieta, kurios metu gali paaiškėti tikrieji simptomų sukėlėjai. Be to, kognityvinė elgesio terapija gali padėti sumažinti baimę valgyti ir pagerinti simptomų valdymą tiems, kuriems psichologinis veiksnys prisideda prie sutrikimų.
Apibendrinant: populiari „glitimo fobija“ dažnai yra perdėta. Daugelis nepageidaujamų pojūčių po valgio susiję su įvairiais maisto komponentais arba emociniais veiksniais. Individualizuotas, moksliškai pagrįstas požiūris yra efektyviausias būdas nustatyti tikrąją problemą ir saugiai koreguoti mitybą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.