Politikai ir viešieji veikėjai intensyviai svarsto priemones imigracijos kontrolei sustiprinti, o diskusijos apie kvotų mažinimą įgauna pagreitį artėjant rinkimams. Pokyčiai siūlomi tiek formaliai — keisti kvotų nustatymo tvarką, tiek praktikoje — riboti įdarbinimą tam tikromis kryptimis. Vieši protestai ir keli aštrūs incidentai, pavyzdžiui, Korano sudeginimas ar provokaciniai veiksmai prie maldos vietų, tik sustiprino emocijas ir politikų norą reaguoti.
Siūlomi pakeitimai ir politinės kalkuliacijos
Konservatorių siūlymas tris kartus sumažinti kvotą užsieniečiams ir kai kurių politikų raginimai apskritai atsisakyti kvotų rodo, kad migracija tapo svarbia rinka politiniam naratyvui. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigia, kad kvotų sistema nebūtinai yra geriausias sprendimas: „Aš apskritai jau net nebekalbėčiau apie kvotų sistemą kaip tokią“. Jo siūlymas — valstybės lygmeniu aiškiai nustatyti reikalingas profesijas, kiekius ir kilmės regionus, o darbdaviai turėtų kreiptis tiesiogiai į Vyriausybę.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tradiciškai nustato metines kvotas, o Seimas šiuo procesu neturi tiesioginės įtakos. Šiuo metu darbdaviai kvotą jau išnaudojo vasarą ir prašo didinti ribas, nors kai kurie politikai mano, kad praeitos kadencijos sprendimai — leisti atvykti iki 40 tūkstančių darbuotojų — buvo per liberalaus požiūrio pasekmė.
Viešoji nuomonė ir protestai
Miesto gatvėse ir prie Seimo matyti suirimas: žmonės, nepatenkinti imigracija, organizuoja susibūrimus, kuriuos kartais riboja savivaldybės. Įtampos foną sustiprina ir gyventojų pasisakymai: „Kai kalbasi labai garsiai tokie užsieniečiai, kurių kultūra gal kažkiek kito lygio negu mūsų, kartais būna ir nejauku”, – sakė moteris. Kitas pašnekovas aiškino: „Tegul nesiūlo mums savo tikėjimo ir nebūtinai turi priimti mūsų tikėjimą. Tiesiog gyventi savo rate, ramiai, ir nematau problemų”.
Vis dėlto ne visi tikisi, kad protestai įvyks ar kad jie bus gausūs: „Nelabai… Nelabai”, – reagavo vienas iš apklaustųjų.
Seimo narys Vytautas Sinica teigė, kad organizuoja renginį ir net užsakė „kelius autobusus“ iš kitų miestų, o kiti politikai atkreipia dėmesį, kad emocijos šioje temoje gali tapti pavojingos.
Skaičiai ir kontrolės klausimai
Migracijos departamento vadovė Indrė Gasperė nurodo, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 222 tūkstančius užsieniečių, daugiausia ukrainiečių — apie 80 tūkst. Taip pat minimi beveik 48 tūkst. baltarusių, apie 13 tūkst. rusų ir uzbekų, 9 tūkst. indų ir 7 tūkst. tadžikų. Gasperė pažymi, kad departamento darbo apimtis keičiasi: prašymų iš kai kurių regionų, pavyzdžiui, Vidurio Azijos šalių, laikinai nebevykdomi, kad būtų išvengta neteisingų lūkesčių.
Vyriausybės atstovai pripažįsta ir kontrolės spragas: „Neturime jokios kontrolės iš to, kas atvyksta, kiek laiko būna, ką jie veikia, ar jie tikrai atidirba, ar jie, nutraukę darbo santykius, išvyksta iš Lietuvos. Kontrolės mechanizmo nėra”, – teigė M. Katelynas, o Migracijos departamento vadovė pridūrė: „Nu… Kaip sakyt, negaliu garantuot, kad nė vieno užsieniečio patikrinus nerastumėm”.
Debatai dėl kvotų, kontrolės priemonių ir integracijos politikos tęsis, o sprendimai daro įtaką ne tik darbo rinkai, bet ir visuomenės saugumui bei tarptautiniam įvaizdžiui. Politikai akcentuoja poreikį subalansuoto, pagrįsto skaičiais ir darbo rinkos poreikiais priėmimo modelio, tačiau artėjant rinkimams emocinės ir populistinės nuotaikos gali turėti lemiamą balsą.
