Pasiūlymas įvesti periodinius mokymus asmenims, jau turintiems vairuotojo pažymėjimą, kelia diskusijas: siūlomi kursai apimtų ne tik teoriją, bet ir praktinius pratimus bei vairavimo elgesio analizę. Idėjos autorius – vairavimo instruktorius Ameras Ademas – teigia, kad tokie mokymai padėtų spręsti išliekančią problemą dėl mirtinų avarijų skaičiaus, nepaisant ambicingų eismo saugumo tikslų.
Ką siūloma keisti?
Amero pasiūlymas nėra paprastas teorijos kartojimas. Siūlomi periodiniai mokymai apimtų tris pagrindines dalis: rizikos suvokimą, praktinius užsiėmimus ir individualią elgesio analizę. Tokia programa skirtųsi nuo pradinio mokymo tuo, kad būtų orientuota į vairuotojų įpročius ir sprendimų priėmimą realiomis sąlygomis, o ne vien į taisyklių kartojimą.
„Mirtinų avarijų skaičius vis dar kelia nerimą, nepaisant „Nulinės vizijos“ (šved. _Nollvisionen_)“, – sako vairavimo instruktorius Ameras Ademas. Pirmoje dalyje vairuotojai peržiūrėtų dažniausiai pasitaikančių avarijų tipus ir analizuotų rizikas: nuovargį, vairavimą tamsiuoju paros metu, išsiblaškymą naudojantis telefonu ir kitas elgesio prie vairo problemas. Mokymų metu būtų pateikiami realūs pavyzdžiai, o dalyviai atliktų savianalizės testus ir įvertintų savo rizikos suvokimą.
Praktika, technologijos ir grįžtamasis ryšys
Antra mokymų dalis – praktinė. Treniruotės apimtų situacijas, kai sprendimus reikia priimti per kelias sekundes: būtų naudojami simuliatoriai, pratybos realiame eisme ir pratimai, skirti staigiam stabdymui, juostų keitimui ir slydimo valdymui. Instruktoriaus tikslas – parengti vairuotojus gynybiniam vairavimui ir suteikti įgūdžių, kuriuos pritaikius galima išvengti incidentų arba sumažinti jų pasekmes.
Po praktinės dalies dalyviai gautų individualų grįžtamąjį ryšį: instruktoriaus komentarus, vairavimo duomenų analizę per programėlę ir diskusijas su kitais dalyviais. „Mes analizuojame tikrų avarijų atvejus, o dalyviai atlieka savianalizės testus, kad susimąstytų apie savo elgesį”, – aiškina Ameras. Toks kompleksinis vertinimas ne tik parodo silpnas vietas, bet ir padeda sekti pažangą laikui bėgant.
Klausimai ir poveikis
Nors idėja orientuota į elgesio pokyčius, liktų neatsakyta daug praktinių klausimų: kuriems vairuotojams mokymai būtų privalomi, kaip dažnai juos reikėtų kartoti ir ar teigiamas rezultatas turėtų įtakos teisės aktuose numatytam pažymėjimo galiojimo pratęsimui. Ameras pabrėžia, kad pasiūlymas kol kas labiau susijęs su mokymų turiniu nei teisinėmis pasekmėmis.
„Tai nėra taisyklių kartojimas, tai – ilgalaikių elgesio pokyčių kūrimas”, – sako vairavimo instruktorius. Ši formulė pabrėžia, kad tik koncentruotas dėmesys elgesiui ir praktinėms situacijoms gali duoti ilgalaikį poveikį eismo saugumui. Ameras siūlo pradėti nuo bandomojo projekto, kad būtų įvertinta programa ir jos poveikis.
„Su bandomuoju projektu, įvertinimu ir tinkama struktūra tai gali tapti svarbiu žingsniu tikslo link – kad keliuose būtų mažiau žuvusių ir sužeistų asmenų”, – sako Ameras Ademas. Jei idėja bus išbandyta ir pasitvirtins, tai gali reikšti esminių pokyčių vairuotojų mokyme ir, potencialiai, saugesnius kelius.
