Kauno teisme nagrinėjama Vaišvydavos mokyklos muzikos mokytojos byla, kurioje pedagogė kaltinama sukėlusi fizinį skausmą penktokui. Mokinio tėvai kreipėsi į teisėsaugą ir reikalauja 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Viešoje erdvėje skelbta versija nurodo, kad konfliktas kilo po to, kai mokinys pamokoje necenzūriniais žodžiais įžeidė mokytoją, o ši bandė jį nuvesti pas mokyklos vadovybę.
Viešoje erdvėje – palaikymas mokytojai ir diskusijos apie ribas
Bylos aplinkybės iškart sukėlė plačią diskusiją: dalis visuomenės stojo mokytojos pusėn, akcentuodami pedagogų teisę apsisaugoti nuo psichologinio smurto ir priekabiavimo, kiti – priminė suaugusio asmens pareigą valdyti emocijas bendraujant su nepilnamečiu. Socialiniuose tinkluose pasisakė ir švietimo profesionalai, atkreipdami dėmesį į sistemines problemas bei pedagogų darbo sąlygas. Kaip rašė viena komentatorė, „Įsivaizduokime… Sėdžiu aš pamokoje, trukdau, šaukiu, konfliktuoju, siuntinėju keiksmažodžiais ką panorėjusi, mokytoją tame tarpe… Darau viską, kad ją išprovokuočiau ir kai mokytojai pagaliau trūksta kantrybė, ko aš galbūt ir siekiau, ji bando mane išvesti iš klasės…. O tada aš apkaltinu ją smurtu.”
Psichologo analizė: kodėl taip elgiasi vaikas ir kaip reaguoti?
Psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžia, kad paauglystėje yra stipresnė emocijų raiška ir prasčiau išvystyta impulsų kontrolė, todėl mokyklos uždavinys – socializacija ir elgesio kultūros ugdymas. Jis akcentuoja, kad mokytojo reakcija turi išlikti profesionali: „Į tokį smurtą svarbu reaguoti profesionaliai, kitaip tariant – ramiai, išlaikant savitvardą.” Mokytojas turėtų aiškiai įvardinti, kas nepriimtina, ir paaiškinti tolimesnes pasekmes, jei elgesys kartosis.
Šidlauskas taip pat pažymi, kad fizinis kontaktas su nepilnamečiu gali būti pateisinamas tik esant realiai grėsmei sau ar kitiems ir esant būtinajai gynybai. Verbalinis ar psichologinis smurtas, nors ir rimtas iššūkis, negali automatiškai tapti motyvu fiziniam reagavimui.
Mokyklos vaidmuo ir bylos eiga
Pedagogė kaltės nepripažįsta. Įvykis įvyko per jungtinę pamoką; mokytojos advokatas nurodo, kad vaizdo medžiaga esą rodo kitaip nei tvirtina šeima. Mokyklos vadovybė pažymi, kad mokytoja darbuojasi ilgai ir sulaukia bendruomenės palaikymo, o kol vyksta teismo procesas, jos pareigos nenutrauktos. Nukentėjusio berniuko šeima vadovauja teisminiam procesui, tačiau dėl vaiko interesų byla nagrinėjama neviešai.
Išvados: reikalingi sisteminiai sprendimai
Šis atvejis atskleidžia, kad spręsti panašius konfliktus reikia kompleksiškai: aiškių procedūrų mokyklose, paramos pedagogams, elgesio problemų prevencijos ir tėvų įtraukimo. Atsakomybė turi būti proporcinga – vaikai turi pareigas ir atsakomybę už savo elgesį, o mokytojai turi turėti instrumentus bei paramą, kad galėtų saugiai ir profesionaliai vykdyti pareigas. Vien tik teismo procesai neišspręs problemos – būtini švietimo politikos ir praktikos pokyčiai, kurie užtikrintų saugią mokymosi aplinką tiek vaikams, tiek mokytojams.
