Vyriausybė tęs pensijų didinimą: motyvai, skaičiai ir iššūkiai
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigia, kad Vyriausybė neketina stabdyti pensijų didinimo ir sieks toliau kelti išmokas dviženkliais tempais. Ministrė atkreipia dėmesį, kad ilgą laiką pensijų lygis Lietuvoje buvo itin žemas, todėl dabar reikalingas spartesnis „atsilenkimas“ į europinį lygį ir senjorų pajamų realus gerinimas.
„Kaip ministerija gavome labai daug kritikos, kad ir toliau dviženkliu skaičiumi didiname pensijas – kad galbūt tai per intensyvu, nes, žiūrint į europinę statistiką, kitos šalys taip nedaro, kitos šalys pasilieka tik ties dviem-trimis procentais“, – žurnalistams Visagine penktadienį sakė ji.
Ministrė pabrėžia, kad sprendimas didinti pensijas dviženkliais procentais nėra vien laikinas gestas, o nuoseklus prioritetas: „Mes esame pasiryžę ir toliau tai daryti ir nepaisant visos kritikos manome, kad mūsų senjorai nepakankamai aukštas pensijas gauna“. Tokia pozicija grindžiama vertinimu, kad pradinė atspirties riba yra labai žema, todėl reikia spartesnio augimo.
„Kadangi jos (pensijos – ELTA) ilgą laiką buvo visiškame dugne, dabar tikrai tas atspirties taškas yra toks žemas, kad turime intensyvinti (…) labiau augimą negu tai numato įstatymas. Tą darėme 2026 metais, tą darysime 2027 metais ir labai tikiuosi, kad ir 2028 galėsime daryti tą patį”, – pridūrė ji.
Pinigai ir mechanizmai: kiek ir iš kur?
Valstybės biudžeto projekte numatyta, kad vidutinė senatvės pensija kitąmet augs 10,4 proc. arba 78 eurais ir sudarys 825 eurus (šiemet – 747 eurus). Turint būtinąjį stažą, pensija padidės 10,9 proc. arba 88 eurais iki 895 eurų (šiemet – 807 eurų). Pensijų indeksavimui kitąmet numatytas 715,5 mln. eurų finansavimas, o dalis didinimo bus skiriama iš „Sodros“ biudžeto perviršio – 70,5 proc.
Taip pat siūloma papildomai indeksuoti individualiąją socialinio draudimo pensijos dalį; šiam tikslui planuojama skirti 70,5 mln. eurų. Numatomu skaičiavimu, vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, santykis kitąmet pasieks 48,1 proc., t.y.
1,4 procentinio punkto daugiau nei šiemet.
Konsekvencijos ir būtinybė stebėti situaciją
Nors platesnis pensijų augimas atrodo reikalingas dėl praeities spragų, ekonomai ir politikai atkreipia dėmesį į kelis rizikos taškus: biudžeto tvarumą, „Sodros“ ilgalaikę pusiausvyrą, infliacijos įtaką realioms išmokoms ir demografines tendencijas. Spartesnis kompensavimas gali pagerinti pensininkų gyvenimo sąlygas, tačiau turi būti derinamas su aiškiu finansavimo planu ir galimomis struktūrinėmis reformomis, kad ateityje nebūtų spaudimo kitoms viešosioms paslaugoms ar mokesčių didinimui.
Artimiausiu metu svarbu sekti Seimo sprendimus dėl biudžeto patvirtinimo ir tolesnius valdžios žingsnius 2027–2028 metams. Vyriausybės pasiūlymai rodo polinkį tęsti spartų pensijų kėlimą, tačiau jų įgyvendinimas priklausys nuo makroekonominės situacijos ir politinio sutarimo. Viešoji diskusija turės apimti tiek socialinį teisingumą, tiek ilgalaikį finansinį stabilumą.