Atlikėja Jolanta Naruševičiūtė sulaukė diskusijų internete po to, kai pasidalijo koncerto nuotraukomis, kuriose vilkėjo taškuotą kostiumėlį su trumpu sijonu. Viešos reakcijos svyravo nuo pagyrimų iki griežtos kritikos dėl „aprangos ne pagal amžių“. Tokie komentarai paskatino pačią atlikėją aiškiai pareikšti savo poziciją apie senstančių moterų teisę apsirengti taip, kaip jos nori.
Kritikos ir prisiminimų kontekstas
J. Naruševičiūtė atsakė į komentarus, primindama, kad anksčiau visuomenės aprangos normos buvo stipriai griežtos: daugeliui moterų būdavo nurodoma rengtis pagal tam tikrą „reikalingą“ standartą, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Atlikėjos prisiminimai apie šeimą ir kartų skirtumus atskleidžia, jog tai nėra tik estetinis klausimas – tai kultūrinė norma, kuri kartais riboja asmens pasirinkimus ir saviraišką.
Jolanta ne tik paaiškino savo pasirinkimą, bet ir dalijosi asmenine istorija apie tai, kaip keitėsi požiūris į kūno ir drabužių priėmimą, bei ragino to paties laisvumo tikėtis ir vyresnių kartų atstovams. Jos pasisakyme jaučiamas siekis skatinti savivertę ir natūralumą, o tai yra reikšminga diskusijos dalis apie lyčių, amžiaus ir išvaizdos stereotipus.
Atsakymas žodžiais
Atlikėjos pareiškimas publikuotas autentiškai ir skelbiamas pilnai:
„Apie diskusijas dėl mano trumpo sijono.Pamenu, 1996 metais atskrido mano dėdė iš Amerikos švęsti savo 90-mečio į Lietuvą. O tai dar buvo kiti aprangos standartai mums, gyvenantiems Lietuvoje, ir vis dar Veronikos laikų kritika.Neduok Dieve, liemenuko petnešėlė išlys per bliuzelę ar pasimatys apatinių spalva per juosmenį tarp kelnių ir bliuzelės, taigi „suės“ negyvai močiutės, kaimynės ir t.t. Kalbu iš savo patirties, nes augau tokioj šeimoj, kur kuklumas buvo perdėtas.Tai apie mano 90-metį dėdę.
Pasitinkam oro uoste aukštą senjorą su lazdele, bet!!! Vasara, dėdė su trumpais „šortais”, sportiniai bateliai, laisvė aprangoje. Kad Jūs žinotumėt, kaip visos senjorės tetos vos infarkto negavo. Kaip šitaip??? Juk turi jau su standartinėm ilgom kelnėm būti! Kokia maikutė? Tik marškiniai languoti, užsagstyti iki kaklo! Gėda! „Senis”, o šitaip darkosi! Krūpčiojo visos, gerai, kad neaprengė jo pakeliui… ir nei viena infarkto negavo.Standartai buvo ir moterims.Jeigu tu virš 40, tai jau viskas! Tik šifoninė suknelė vieno modelio ir tik gėlių raštai skiriasi. Kokios kelnės!!! Gėda! Standartai! Mama mano buvo siuvėja, tai jos garderobo suknelės vieno standarto. Tik kasdienai vienspalvė, išeiginė su didelėm gėlėm.Visų moterų vienodos šukuosenos su cheminiu smulkiu garbanojimu, nusvilę plaukai, bigudukai nakčiai ir vėl ta pati šukuosena ryte.Laikai keičiasi. Aš gyvenu civilizuotam pasaulyje, kur galiu išeiti į gatvę taip, kaip noriu apsirengus. Išnešti šiukšles ar nubėgti greitai į parduotuvę – nereikia dažytis lūpų ir rengtis „išeiginių” drabužių.Savo amžių žinau, ačiū senjorėms, kurios primenate. Bet iki Jūsų amžiaus dar pagyvensiu, dar turiu potencialo.Vakar ėjau į koncertą, apsirengiau gražų kostiumėlį, jokio vulgarumo. (Manau, pilnas internetas ir arenų scenos visame pasaulyje parodo kitus vaizdelius.)Taigi, kritika iš „šifoninių tetučių“. Ačiū. Nepaveiksit manęs. Nepriversit rengtis Veronikos laikų suknelių.Jaučiuosi puikiai, pagaliau myliu save ir gyvenu ne dėl Jūsų, o dėl savęs! Mano didžiausi kritikai yra mano vaikai! Mano dukra neleidžia man senti ir lysti į užmarštį!Jei nepatinka, mielosios, tiesiog nežiūrėkit! Jei nematote sijono, eikit naujų akinių išsirašyti! Juk čia Jūsų problema, ne mano.O Jums, mielos moterys, pasakysiu iš savo patirties. Buvo laikas, kai nemylėjau savęs, „subobėjau” ir bijau net pažiūrėti į save prieš keletą metų. Tai buvo klaida! Mūsų laikas yra dabar! Ir mūsų gyvenimo už mus niekas nenugyvens!Taip kad galvas aukštyn, krūtinę į priekį ir gyvenam su šypsena! Myliu Jus ir apkabinu.Foto be jokio filtro. Aš už natūralumą!” – rašė J. Naruševičiūtė.Šis atsakas akcentuoja asmeninį pasirinkimą ir pasitikėjimą savimi. Internete pasirodžius nuotraukoms, nemažai gerbėjų gyrė atlikėją: „Šaunuolė, superrr, taip ir toliau švytėk, sėkmės Tau visur” ir „Labai graži, ponia Jolanta”. Tačiau buvo ir kritiškų komentarų: „Apranga ne pagal amžių” – tokie atsiliepimai liudija, kad visuomenėje vis dar gyvi tam tikri aprangos ir amžiaus stereotipai.
Diskusija apie Jolantos pasirinkimą yra platesnė nei viena nuotrauka: ji atveria temą apie moterų teisę saviraiškai, kartų skirtumus ir tai, kaip socialiniai lūkesčiai formuoja mūsų įsivaizdavimą apie „tinkamą” išvaizdą. Atlikėjos pozicija – pavyzdys, kad viešosios figūros gali ne tik priimti kritiką, bet ir skatinti platesnį visuomeninį pokalbį apie pagarbą ir laisvę rinktis.




