Turint 100 tūkst. eurų, investicinės galimybės NT rinkoje priklauso ne tik nuo geografinės vietos, bet ir nuo investuotojo tikslų, rizikos tolerancijos bei pasirengimo papildomoms išlaidoms. Ši suma vienur leis įsigyti mažesnį, bet centrinę vietą užimančią butą, kitur – toliau nuo pajūrio esančią atostogų studiją. Svarbiausia – skaičiuoti ne tik bruto kainą, bet ir realią grynąją grąžą po visų mokesčių ir išlaidų.
Ką už 100 tūkst. eurų galima rasti?
Lietuvoje ši suma dažnai leidžia įsigyti studiją arba 1–2 kambarių butą didmiesčio pakraštyje arba komfortiškesnį variantą mažesniame mieste. Kaip pastebi specialistai, Kaune ar Klaipėdoje už tokią sumą galima sulaukti geresnio nuomos pajamingumo nei Vilniuje, kur kainos dažnai aukštesnės, bet nuomos srautai ne tokie proporcingai didesni.
Užsienyje, pavyzdžiui Tenerifėje ar Ispanijos pietuose, 100 tūkst. eurų reiškia ribotą pasirinkimą: mažesnio ploto būstus, senesnės statybos objektus arba lokacijas už pagrindinių turistinių zonų ribų. Kaip sako Domantas Kavaliauskas, „Už tokią sumą dažniausiai reikėtų žiūrėti į mažesnio ploto būstus, senesnės statybos objektus arba lokacijas, esančias ne pačiose populiariausiose pakrantės vietose“, teigė jis.
„Tenerifėje investicijos logika taip pat labai priklauso nuo pasirinkto segmento. Gerai išsidėstęs būstas su vaizdu į vandenyną, terasa ar balkonu ir gera infrastruktūra gali turėti didesnį nuomos potencialą, tačiau tokie objektai dažniausiai kainuoja daugiau nei 100 tūkst. eurų. Todėl su 100 tūkst. eurų Tenerifę vertinčiau ne kaip rinką, kurioje galima lengvai nusipirkti bet kokį būstą ir tikėtis gero pajamingumo, o kaip rinką, kurioje reikia labai atsirinkti konkretų objektą pagal pirkėjo poreikius ir tai, kaip bei kiek laiko būstas bus naudojamas – savo reikmėms, ilgalaikei ar sezoninei nuomai“, – pastebėjo D.
Kavaliauskas.
Kaip skaičiuoti grąžą ir įvertinti riziką
Ekspertai pabrėžia, kad investavimo sprendimas turi remtis realiais skaičiavimais. „Jeigu tikslas yra investicija, vien tik pirkimo kainos nepakanka vertinti objekto patrauklumą. Reikia įskaičiuoti pirkimo mokesčius, notaro ir registracijos išlaidas, galimą remontą, bendrijos mokesčius. Todėl realus 100 tūkst. eurų biudžetas investiciniam projektui turėtų būti vertinamas kaip bendras biudžetas, o ne vien tik būsto kaina”, – pritarė S. Norkienė.
Ovidijus Limantas primena: „Todėl nėra vieno atsakymo, kad Lietuva visais atvejais racionalesnė už užsienį ar atvirkščiai. Sprendimas priklauso nuo investavimo tikslo: ar žmogui svarbiausia nuomos pinigų srautas, kapitalo augimas, turto likvidumas, galimybė pačiam naudotis būstu, ar mažesnė ir lengviau valdoma rizika. Galiausiai reikėtų lyginti ne šalis, o konkrečius objektus”, – komentavo NT ekspertas.
Be to, kaip įspėja Rasa Beiniūtė, „Bet kuriuo atveju, 100 tūkst. eurų biudžetas dažniausiai visgi nėra toks, kuris leistų įsigyti patrauklų, likvidų, didelio papildomo įdirbio nereikalaujantį NT – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje”. Investuotojas turi aiškiai suprasti ne tik potencialias pajamas, bet ir administravimo, mokesčių, remonto bei tuščių laikotarpių poveikį grynajam pelnui.
Praktiniai patarimai investuotojui
Vertinkite grynąją grąžą (po mokesčių ir išlaidų), objekto likvidumą ir savo galimybes valdyti turtą per atstumą. Andrius Uždavinys primena: „Bendra taisyklė paprasta – kuo daugiau rizikų turi prisiimti investuotojas, tuo aukštesnės grąžos, kaip premijos už prisiimamą riziką, jis siekia”, – dėstė jis. Jei neturite patirties užsienio rinkose, verta apsvarstyti vietos valdymo paslaugas arba investicines priemones, leidžiančias diversifikuoti riziką be tiesioginio nekilnojamojo turto valdymo.
Galiausiai — lyginkite konkrečius objektus ir skaičiuokite scenarijus: nuomos pinigų srautas, galimas turto vertės pokytis ir kiek kapitalo lieka po visų sąnaudų. Tai padės priimti racionalų sprendimą: ar 100 tūkst. eurų geriau palikti Lietuvoje, ar paieškoti galimybių šiltesnėse pakrantėse.