JAV administracijos sprendimas nepakviesti kelių svarbių sąjungininkių į netrukus Lenkijoje vyksiantį NATO susitikimą sukėlė nerimą ir klausimų tarp Aljanso narių. Pagal pranešimus, kuriuos citavo naujienų portalas „Politico“, į rengiamą darbo grupę, skirtą NATO ateičiai, nebuvo įtrauktos tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Baltijos valstybės. Šis žingsnis vertinamas kaip neįprastas diplomatijos veiksmas, kuris gali turėti platesnių padarinių Aljanso vienybei.
Sprendimo kontekstas ir galimos priežastys
Pasak šaltinių, iniciatyvą rengti šį susitikimą Lenkijoje skleidė Pentagono politikos vadovas Elbridge’as Colby. Administracija anksčiau yra užsiminusi apie norą sudaryti savotišką „gerų ir blogų šalių sąrašą“, kuriame būtų paženklintos valstybės, nebesutampančios su prezidento prioritetais. Toks požiūris ir selektyvus kvietimų išdėstymas verčia kelti klausimus dėl kriterijų skaidrumo ir sprendimų priėmimo tvarkos.
Daugelis praleistų šalių, ypač Baltijos valstybės, tradiciškai skiria reikšmingas lėšas gynybai ir yra laikomos patikimomis NATO partnerėmis. Todėl jų diplomatams ir politikams kyla natūralus klausimas, kodėl jos buvo paliktos nuošalyje renginio, kuriame, kaip teigiama, bus kalbama apie Aljanso ateitį ir strateginius prioritetus.
Ką tai reiškia Aljansui ir saugumui regione
Toks žingsnis gali dar labiau suskaldyti jau ir taip įvairias interesų pozicijas turinčią koaliciją. Aljansas susiduria su iššūkiais, susijusiais su didėjančia Rusijos agresija ir tokiomis problemomis kaip ginklų atsargų mažėjimas. Be to, diplomatinė izoliacija, net jei ji yra strateginė, rizikuoja sumažinti pasitikėjimą ir koordinaciją tarp narių, ypač jei sprendimų kriterijai lieka neaiškūs.
„Darome viską, ko mūsų prašoma. Bandome suprasti, kokie yra kriterijai ir koks šių susitikimų tikslas. Kol kas mums pateikta nedaug informacijos“, – sakė vienos iš nepakviestų sąjungininkių pareigūnas.
Baltieji rūmai į prašymus komentuoti situaciją neatsakė, o Pentagonas atsisakė teikti paaiškinimus. Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo administracija atvirai kritikuoja kai kurių NATO narių pozicijas – nuo karo su Iranu paramos iki klausimo, kiek kiekviena šalis skiria gynybai. Tokie akcentai gali motyvuoti išskirtinį bendravimą su tais nariais, kurie labiausiai atitinka naujuosius prioritetus.
Galiausiai, regiono saugumo interesai reikalauja dialogo ir skaidrumo. Kad būtų išvengta papildomų įtampų, NATO nariams svarbu reikalauti aiškių paaiškinimų apie susitikimo tikslus ir atrankos kriterijus bei siekti, kad sprendimai būtų priimami bendru sutarimu, o ne vienos valstybės iniciatyva.