Atminties pokyčiai dažnai priskiriami amžiui ar nuovargiui, tačiau kartais jie gali būti ankstyvieji demencijos, įskaitant Alzheimerio ligą, simptomai. Svarbu atkreipti dėmesį, kada pamiršimai ir dezorientacija ima trukdyti kasdieniam gyvenimui, o ne tik pasitaiko retkarčiais. Specialistai ragina nedelsti – laiku pastebėjus ir ištirtus simptomus, galima geriau suplanuoti gydymą, priežiūrą ir saugumo priemones.
Pirmieji požymiai ir kaip juos atpažinti
Dažniausiai ankstyvoje stadijoje nukenčia epizodinė atmintis: žmogus sunkiau įsimena naują informaciją ir pamena neseniai vykusius įvykius, nors senesni prisiminimai lieka geriau išsaugoti. „Žmogus gali pradėti kartoti tuos pačius klausimus, neprisiminti neseno pokalbio ar susitikimo, dažniau ieškoti daiktų, sunkiau įsiminti naują informaciją. Iš pradžių tokie pokyčiai neretai priskiriami nuovargiui, stresui arba [amžiui]”, – sako neurologė Rosita Burbaitė. Pastebimi elgesio pokyčiai, problemos planuojant ar sprendžiant kasdienes užduotis taip pat turėtų kelti susirūpinimą.
Artimųjų vaidmuo ir pokalbis apie problemas
Dažnai pokyčius ryškiausiai pamato artimieji. Kai gebėjimas objektyviai įvertinti savo būklę silpsta, svarbu, kad artimieji kalbėtų ne ginčydami, bet nurodydami konkrečius pastebėtus dalykus ir pasiūlydami apsilankyti pas gydytoją. „Vertinant galimą [demenciją] gydytojams labai svarbi ir artimųjų pateikiama informacija, todėl naudinga, kad vizito metu kartu dalyvautų lydintis asmuo. Jis gali papasakoti apie pamirštus susitikimus, pasiklydimą, sunkumus tvarkant finansus ar atliekant įprastas užduotis, kurių pats žmogus gali nepastebėti arba neįvertinti”, – pabrėžia neurologė.
Tyrimai, diagnostika ir ką reikėtų atmesti
Gydytojai neremiasi vienu simptomu: atliekami neurologiniai, pažintinių funkcijų testai, kraujo tyrimai, galvos smegenų vaizdiniai (MR arba KT). Taip pat būtina atmesti kitas priežastis, kurias galima gydyti arba koreguoti, pavyzdžiui, depresiją, miego sutrikimus, vaistų šalutinius poveikius ar endokrinines ligas. „Svarbu atmesti ir kitas galimas, ypač koreguojamas, pažintinių funkcijų sutrikimo priežastis.
Vertinama, ar simptomai nėra susiję su depresija, miego sutrikimais, vartojamais vaistais, kitomis ligomis, persirgtu insultu ar galvos smegenų trauma, regos ar klausos sutrikimais”, – vardija R. Burbaitė. Kartais atliekami ir pažangesni biomarkeriniai tyrimai, tačiau jie ne visada yra rutininiai.
Kodėl ankstyva diagnozė yra svarbi
Ankstyvas nustatymas leidžia pradėti simptominį gydymą anksčiau, planuoti finansinius bei teisinius sprendimus, užtikrinti saugumą ir organizuoti reikalingą pagalbą šeimai. „Ankstyva diagnozė leidžia planuoti ir finansinius bei teisinius sprendimus. Tai ypač svarbu tol, kol žmogus dar gali pats aktyviai dalyvauti juos priimant. Nors šiuo metu visiškai išgydyti šios ligos negalime, atsirandant naujoms gydymo galimybėms ankstyva ir tiksli Alzheimerio ligos diagnozė tampa dar reikšmingesnė”, – sako neurologė.
Prevencija ir kasdieniai įpročiai
Visiškai apsisaugoti nuo Alzheimerio neįmanoma, tačiau dalį rizikos veiksnių galima mažinti: reguliari fizinė veikla, subalansuota mityba, nerūkymas, saikingas alkoholio vartojimas, kraujospūdžio ir cukrinio diabeto kontrolė, socialinis bei protinis aktyvumas ir regos bei klausos korekcija. „Pastebėjus nerimą keliančių [sveikatos] pokyčių, žmogui gali prireikti ne tik gydytojo specialisto konsultacijos, bet ir papildomų diagnostinių tyrimų. Tokiose situacijose svarbu neatidėlioti kreipimosi vien todėl, kad simptomai dar atrodo nežymūs”, – įspėja ekspertai. Laiku pradėtas veiksmų planas suteikia šeimai daugiau galimybių ir ramybės.