Turint širdies ir kraujagyslių ligų, gydymas nesibaigia vizitu pas gydytoją. Cholesterolis – tik vienas iš daugelio rodiklių, kurie padeda įvertinti riziką ir nuspręsti, kokių priemonių imtis. Profesorius prof. P. Šerpytis pabrėžia, kad kasdieniai pasirinkimai turi didelę reikšmę ir dažnai gali sustiprinti arba sumažinti gydymo poveikį.
Cholesterolis – svarbus, bet ne vienintelis rodiklis
„Blogasis cholesterolis, kai jo kraujyje yra per daug, gali kauptis arterijų sienelėse ir prisidėti prie aterosklerozės – arterijų susiaurėjimo ir standėjimo. Tačiau vien cholesterolio skaičiaus nepakanka rizikai įvertinti. Svarbu žmogaus amžius, arterinis kraujospūdis, ar jis rūko, ar serga cukriniu diabetu, kaip veikia inkstai, ar anksčiau buvo širdies ir kraujagyslių ligų. Labai svarbi ir šeimos istorija – kokiomis ligomis sirgo mūsų tėvai ir seneliai.“
Šis požiūris reiškia, kad gydytojas vertina visą paciento kontekstą: bendrą sveikatą, kelis laboratorinius rodiklius ir gyvenimo būdo ypatumus. Reguliarūs tyrimai leidžia stebėti tendencijas ir laiku koreguoti gydymą – ypač svarbu tiems, kuriems jau nustatyta liga.
Nuo sviesto iki alyvuogių aliejaus: mitybos ir gyvenimo būdo reikšmė
„Pirmiausia turime žinoti savo būseną ir sekti savo parametrus. Kaip vairuojant automobilį stebime greitį, taip turime stebėti ir savo organizmą. Pasižiūrime, koks yra cholesterolis, koks kraujospūdis, ir tada galime spręsti, į ką turime atkreipti dėmesį“, – teigia prof. P. Šerpytis.
Prof. Šerpytis rekomenduoja Viduržemio jūros dietos principus: daugiau augalinio maisto, nesočiųjų riebalų ir skaidulų. „Jos principai remiasi bendru racionu, kuriame daugiau augalinio maisto, skaidulų ir nesočiųjų riebalų. Taip pat į kasdienę mitybą reikėtų įtraukti daugiau skaidulų, nesmulkintų grūdų. Taip pat verta dažniau rinktis augalinį aliejų vietoje sviesto. Rekomenduoju mažinti riebios mėsos, sūrių ir kitų produktų, kurių sudėtyje yra daug sočiųjų riebalų, vartojimą.
Taip pat svarbios daržovės, vaisiai, riešutai, žuvis. Tai paprasti dalykai, tačiau gali lemti išties nemažai.“
Praktiniai patarimai: keiskite sviestą augaliniais aliejais, rinkitės liesesnę mėsą ir daugiau žuvies, įtraukdami kasdien bent kelis daržovių ir vaisių patiekalus, o grūdinius produktus rinkitės nesmulkintus. Riešutai ir sėklos – vertingas širdžiai palankus užkandis.
Fizinis aktyvumas ir vaistai – bendras sprendimas
„Fizinis aktyvumas taip pat padeda mažinti blogąjį cholesterolį. Jeigu turime rizikos veiksnių, turime žiūrėti, kiek judame, ką valgome ir kaip apskritai gyvename. Žinoma, kalbant apie aktyvumą, jo pobūdis ir intensyvumas turėtų atitikti konkrečią sveikatos būklę. Negalima vertinti tik vieno dalyko – svarbu visas mūsų gyvenimo būdas“, – pabrėžia prof. P. Šerpytis.
Gyvensenos pokyčiai dažnai duoda reikšmingą poveikį, tačiau jie nėra priežastis atsisakyti gydytojo paskirtų vaistų. „Kartais dar tenka girdėti, kad dėl cholesterolio neverta labai jaudintis arba kad cholesterolį mažinantys vaistai gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Žinoma, kiekvienas vaistas gali turėti nepageidaujamų poveikių, tačiau vertiname naudos ir galimos žalos santykį. Kongrese buvo pristatyti didelių ilgalaikių tyrimų duomenys, kurie dar kartą parodė cholesterolio mažinimo naudą mažinant širdies ir kraujagyslių įvykių riziką“, – sako kardiologas.
Statinai išlieka pagrindiniu vaistu, bet yra ir naujų preparatų tiems, kam statinų nepakanka arba jie netoleruojami. Sprendimas priimamas individualiai, atsižvelgiant į riziką ir galimą naudą. Svarbiausia – nuoseklus savęs stebėjimas, gydytojo priežiūra ir kompleksinis požiūris į mitybą, aktyvumą bei medikamentinę terapiją.
Kaip jums šis straipsnis?
Ačiū už jūsų reakciją!