Karas Irane gali labiausiai paveikti energetikos kainas. Vis dėlto tai ne vienintelis iššūkis, su kuriuo susiduria ES, Europos investicinio banko (EIB) grupės surengto forumo Liuksemburge užkulisiuose teigė Valdis Dombrovskis, Europos komisaras, atsakingas už ekonomiką, produktyvumą, ES teisės aktų įgyvendinimą ir supaprastinimą.
Artimųjų Rytų krizės poveikis Europos ekonomikai
Europos komisaras V. Dombrovskis, paklaustas apie padėtį Artimuosiuose Rytuose ir galimą jos ekonominį poveikį ES, pabrėžė, kad situacija yra labai nestabili. „Mes su dideliu susirūpinimu stebime įvykius Artimuosiuose Rytuose ir dedame diplomatines pastangas, kad užkirstume kelią tolesnei eskalacijai, ragindami visas puses parodyti maksimalų susilaikymą, apsaugoti civilius gyventojus ir mažinti eskalavimą“, – teigė jis.
Pagrindinis ekonominis poveikis, anot komisaro, būtų įtaka energijos kainoms dėl naftos ir dujų gamybos sutrikdymo, taip pat dėl tranzito sutrikimų blokuojant Hormūzo sąsiaurį. „Šiuo požiūriu poveikis energijos kainoms ir atitinkamai poveikis ekonomikai daugiausia priklausys nuo to, kiek ilgai truks aktyvi konflikto fazė ir kaip greitai pavyks pasiekti deeskalaciją“, – aiškino V. Dombrovskis. Jis taip pat pripažino, kad kelionių ir logistikos iššūkiai Persijos įlankos regione turi ekonominį poveikį, tačiau „pagrindinis poveikis yra energetikos krizė“.
ES konkurencingumo didinimas – universalus sprendimas neegzistuoja
Kalbėdamas apie Europos konkurencingumą, V. Dombrovskis išskyrė du pagrindinius šios Europos Komisijos prioritetus – Europos ekonomikos konkurencingumo stiprinimą ir saugumą bei gynybą, kurie, pasak jo, tapo dar aktualesni. Ekonominė plėtra glaudžiai susijusi su saugumo pokyčiais, ypač ES rytinėje dalyje, todėl parengtos specialios programos rytinių pasienio regionų, įskaitant Baltijos valstybes, paramai.
Komisaras paminėjo „Konkurencingumo kompasą“, apibrėžiantį pagrindinius veiksnius, darančius įtaką Europos konkurencingumui. Tai apima inovacijų atotrūkį ir būtinybę investuoti į mokslinius tyrimus, palyginti aukštas energijos kainas (kuriai spręsti yra prieinamos energijos veiksmų planas), darbo jėgos įgūdžių plėtojimą, pernelyg didelių reguliavimo kliūčių šalinimą ir visapusiško ES bendrosios rinkos potencialo išnaudojimą.
„Taigi nėra vieno universalaus sprendimo, vienos sidabrinės kulkos, kuri išspręstų ES konkurencingumo problemą. Iš tikrųjų yra nemažai problemų įvairiose srityse ir jas reikia spręsti“, – akcentavo V. Dombrovskis.
Ateities ekonomikos vizija ir strateginė autonomija
V. Dombrovskis pabrėžė, kad ES turi stiprinti konkurencingumą ir produktyvumo augimą, investuoti į novatoriškas technologijas ir nepraleisti dirbtinio intelekto sukeltos skaitmeninės revoliucijos. „Parengėme vadinamąjį Dirbtinio intelekto žemyno veiksmų planą, kaip ketiname plėtoti ir diegti dirbtinio intelekto naudojimą Europoje“, – sakė jis.
Taip pat svarbu stiprinti strateginę autonomiją, nes dabartinėje geopolitinėje situacijoje priklausomybės yra naudojamos ir išnaudojamos. Tai reiškia strateginį požiūrį tiek pramonės, tiek žaliavų prieigos atžvilgiu. „Tai vėl grąžina mus prie mūsų taisyklių supaprastinimo darbotvarkės: administracinės naštos mažinimas, kliūčių bendrajai rinkai augti šalinimas, struktūrinių reformų valstybėse narėse stiprinimas. Taigi mums tikrai reikia stiprinti augimo potencialą ES viduje“, – aiškino komisaras.
JAV tarifų įtaka ir ES ekonomikos atsparumas
Europos Komisija atliko skaičiavimus, kurie rodo, kad neigiamas JAV tarifų poveikis ES ekonomikai bus nuo 0,2 proc. iki 0,4 proc. „Primenu, kad šiais ir kitais metais ES ekonomikos augimas turėtų būti apie 1,4–1,5 proc. Taigi, tai yra pastebimas poveikis“, – teigė V. Dombrovskis. Vis dėlto jis tikisi didesnio neigiamo poveikio pačiai JAV ekonomikai dėl kaupiamojo muitų poveikio.
Nors konfliktai ir nestabilumas neigiamai veikia ekonomiką ir investuotojų pasitikėjimą, V. Dombrovskis pabrėžė, kad „ES ekonomika, nepaisant sudėtingos išorinės aplinkos, yra atspari“. Prognozuojamas 1,4–1,5 proc. augimas visose ES valstybėse narėse ir atspari darbo rinka rodo tvirtus pagrindus, tačiau reikia toliau dirbti su produktyvumu.
Baltijos valstybių ekonominė padėtis ir ES solidarumas
Aptardamas Baltijos valstybių ekonominę padėtį, V. Dombrovskis atkreipė dėmesį, kad, nepaisant panašių išorinių veiksnių, tokių kaip geopolitinė rizika ir ekonominės veiklos sutrikimai dėl rytinės sienos, Baltijos valstybių ekonominiai rodikliai kelia nedidelį susirūpinimą. „Lietuva iš tikrųjų rodo stipriausią ekonomikos augimą iš visų trijų Baltijos valstybių“, – pabrėžė komisaras.
Labai svarbu, kad Europos solidarumas būtų realus, ypač dėl saugumo ir investavimo galimybių Baltijos valstybėse, nes „mūsų rytinė siena yra ES rytinė siena“. Europos Komisija siūlo tai daryti per rytinių sienų iniciatyvas ir „EastInvest“ programą su finansų institucijomis, taip pat per karines iniciatyvas, pavyzdžiui, dronų apsaugą.
Energijos kainos ir biurokratinės kliūtys: spręstini iššūkiai
V. Dombrovskis sutiko, kad palyginti aukštos energijos kainos Europoje, lyginant su JAV ar Azijos šalimis, yra vienas iš konkurencingumo veiksnių. Jis priminė apie prieinamų energijos kainų veiksmų planą ir pastangas sumažinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. Taip pat pabrėžė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros svarbą, siekiant užtikrinti stabilesnes ir prieinamesnes energijos kainas, ypač atsižvelgiant į iškastinio kuro kainų svyravimus po Rusijos invazijos į Ukrainą ir konflikto Artimuosiuose Rytuose pasekmes.
Komisaras taip pat kalbėjo apie administracinės naštos mažinimą, kaip svarbų prioritetą. Nustatytas tikslas 25 proc. sumažinti nepagrįstą naštą visoms įmonėms ir 35 proc. – mažoms bei vidutinėms įmonėms. Praėjusiais metais pradėtas ambicingas dešimties pagrindinių supaprastinimo iniciatyvų įgyvendinimas, kuris, skaičiavimais, sumažins metinę administracinę naštą įmonėms apie 15 mlrd. eurų.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.