Eugenijus Gentvilas griežtai kritikavo Vyriausybės pateiktą biudžeto projektą, vadindamas jį „tragedija“ ir perspėdamas apie ilgalaikes pasekmes valstybės finansų tvarumui. Jo nuomone, viršyti Mastrichto kriterijuose nustatytą 3 proc. deficito ribą be plataus politinio dialogo – ne tik klaida, bet ir moralinė problema, kuri gali palikti ateities kartoms didesnę skolą.
Kodėl tai kelia nerimą
Gentvilo kritika kyla iš konkrečių skaičių: Finansų ministerija prognozuoja, kad 2027 metais valdžios sektoriaus deficitas sieks 3,8 proc. BVP, o valstybės skola pasieks 48,2 proc. BVP. Planuojamos pajamos – apie 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – apie 27,9 mlrd. eurų. Tokie rodikliai verčia diskutuoti apie prioritetus, taupymo galimybes ir fiskalinės atsakomybės modelius.
„Politinėje kultūroje visada būdavo įprasta didelės diskusijos, kaip čia pataupant pinigus, kaip neperžengti formalių rėmų. Tai čia premjeras pasamprotavo, iš prezidentūros pasigirdo signalas, kad viskas tvarkoje, pritarsime, ir štai ridenasi lavina. Tai yra milijardas perdėtų išlaidų, nekalbant apie taupymą ir kovą su šešėline ekonomika“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Politinės spragos ir atsakomybė
Politikas taip pat reiškė susirūpinimą dėl biudžeto struktūros ir laiko horizontų: jis kritikuoja planus, kuriais leidžiama laisviau leisti lėšas dabar su pažadu grįžti prie griežtesnių ribų vėlesnėms vyriausybėms. „Ir pasakoma dar daugiau. O štai 2028 m. rudenį svarstysime 2029 m. biudžetą, ateis nauja valdžia vietoj socialdemokratų ateis, tada jau privalėsite laikytis 3 proc. Atleiskite, kas čia dabar? Kad dvejus metus, kol dar yra Sysas ir socialdemokratai valdžioje, pasileidę plaukus galės išlaidauti ir pinigus taškyti, o štai ateis naujieji nuo 2028 m. rudens, jau privalės laikytis \[3 proc. ribos\]. Taip negalima. Tai yra valstybės ateities pravalgymas, ištaškymas ar ištratinimas”, – teigė E. Gentvilas.
Tokie argumentai kelia klausimą apie politinę atsakomybę: ar dabartinė valdžia turi aiškų ilgalaikį planą valstybės finansų stabilumui užtikrinti, ar tiesiog atidėlioja sprendimus ateičiai?
Ekonomistų ir politikų nuomonės
Ekonomistas Raimondas Kuodis skeptiškai vertina biudžeto rengimo praktiką: „Bet šitaip neturėtų būti normalioje šalyje. Bet Lietuva kažkaip sugeba išgyventi su šita nesąmone ir neatkreipti specialistų dėmesio”, – svarstė R. Kuodis. Jo nuomone, biudžeto dokumentai dažnai parengiami remiantis mechaniniais skaičiavimais ir praėjusių metų rodikliais, o tai mažina planavimo kokybę ir atsparumą ekonominiams šokams.
Socialdemokratų atstovai primena, kad siūlomame biudžete numatytos socialinės išmokos ir atlyginimų didinimai, tačiau taip pat pripažįsta, kad erdvės neribotam išlaidavimui nėra. Seimo pirmininkas ir kiti koalicijos nariai teigia, jog tam tikri atlyginimų koregavimai dar įmanomi, tačiau reikalingas politinis kompromisas.
Ką tai reiškia gyventojams
Aukštesnis deficitų lygis reiškia, kad ateityje gali tekti didinti mokesčius arba mažinti viešojo sektoriaus išlaidas. Gentvilas perspėja, kad galutinė kainą teks mokėti ateities kartoms: didesnės skolos, didesnės palūkanos ir ribotesnės investicijos į viešąsias paslaugas. Todėl diskusija apie biudžeto prioritetus ir transparenti viešųjų finansų politika yra ne tik techninis, bet ir demokratijos klausimas.