Volodymyro Zelenskio pasisakymai Varšuvos saugumo forume sukėlė intensyvias diskusijas ir nerimą tarp kai kurių Europos pareigūnų. Pagrindinę įtampą paskatino pranešimai apie JAV ir Rusijos susitarimą dėl rusiško dyzelino tiekimo – sprendimą, kurį Europoje vertina kaip potencialią grėsmę tiek energetiniam saugumui, tiek politiniam pasitikėjimui tarp sąjungininkių.
Kodėl tai svarbu
Toks susitarimas kelia dvejopus rūpesčius. Pirma, jis gali sustiprinti Rusijos ekonominę padėtį ir sumažinti sankcijų poveikį, jei energijos ištekliai ir toliau pasieks tarptautines rinkas nepaisant karinių veiksmų. Antra, Europos šalių pasitikėjimas Jungtinėmis Valstijomis – ypač jų administracijos nuoseklumas tarptautinėje politikoje – gali būti suardytas. Pareigūnai pabrėžia, kad visi sprendimai energetikos srityje turi būti koordinuoti su Europos partneriais, nes vienpusiški susitarimai gali turėti neigiamą poveikį regiono saugumui.
Kaip pažymėjo Milano Bocconi universiteto Europos politikos instituto politologė Natalie Tocci: „Atskiri žmonės gana gerai suvokia tikrovę, tačiau kolektyviniu lygmeniu šis suvokimas beveik lygus nuliui. Tiesa ta, kad mes vis dar esame taip pat sutrikę dėl Trumpo, kaip ir prieš dvejus metus. Tai ne tik pasimetimas – Europa išgyvena gilesnę psichologinio sukrėtimo būseną“, – ši citata atspindi platesnį geopolitinį ir psichologinį kontekstą, kuriame priimami tokie svarbūs sprendimai.
V. Zelenskio pozicija ir galimos pasekmės
V. Zelenskis forume teigė, kad Rusija faktiškai pažeidė D. Trumpo paskelbtas energetines paliaubas, ir pabrėžė, jog Kyjivas bus pasirengęs jų laikytis tik tuo atveju, jei Maskva elgsis panašiai. Prezidentas taip pat ragino, kad JAV turėtų sudaryti dyzelino tiekimo susitarimą su Ukraina, o ne su Rusija, motyvuodamas, jog būtent Ukraina kontroliuoja, ar Rusijos naftos perdirbimo gamyklos galės veikti bei kaip tie ištekliai bus panaudoti.
Tuo metu D. Trumpas viešai pareiškė kritišką poziciją Ukrainos atžvilgiu, ragino V.
Zelenskį surengti rinkimus ir teigė, kad abiejų pusių veiksmai galėjo prisidėti prie energetinių paliaubų žlugimo. Toks dviprasmiškas signalas iš JAV vadovybės kelia nerimą Europos sąjungininkams, kuriems reikia stabilumo ir aiškumo.
Praktinės pasekmės gali būti įvairios: nuo greitų politikos korekcijų ir energetinių rezervų aktyvavimo iki ilgalaikio sprendimo stiprinti energijos tiekimo įvairovę, investicijas į alternatyvius tiekimo šaltinius ir politinį koordinavimą tarp ES šalių. Europai svarbu mažinti priklausomybę nuo sprendimų, kuriuos lemia ne visuomet prognozuojami užsienio lyderiai, ir kurti atsparumo priemones, apsaugančias tiek energetinį, tiek saugumo interesą.
Galutinis iššūkis – ar Europa sugebės suformuoti vieningą atsaką, išlaikant paramą Ukrainai ir tuo pačiu užtikrinant savo energetinį saugumą. Dabartinės diskusijos rodo, kad sprendimai prieš akis turi būti ne tik greiti, bet ir strategiškai apsvarstyti.