Legendinis laivas „Titanikas“ ir jo istorija iki šiol žavi pasaulį. Nors atrodo, kad apie šią katastrofą žinome viską, egzistuoja daugybė mažai žinomų faktų, kurie ne tik stebina, bet ir verčia naujai pažvelgti į įvykius bei mitus.
Statybų kaina ir filmų biudžetas
Pastatyti milžinišką „Titaniko“ laivą prireikė 7,5 mln. JAV dolerių. Įdomu tai, kad filmo apie „Titaniką“ kūrimas kainavo gerokai daugiau – 200 mln. JAV dolerių. Tai iliustruoja ne tik to meto ekonominę situaciją, bet ir vėlesnės, kino pramonės plėtros mastą.
Neįtikėtini išgyvenimai ir paieškos
Po „Titaniko“ katastrofos išsigelbėjo vos trys šunys, ir visi jie buvo pirmosios klasės keleivių augintiniai. Nuskendusį laivą atradęs Robertas Ballardas buvo finansuojamas JAV karinio jūrų laivyno. Šie siekė, kad Ballardas pirmiausia surastų du nuskendusius jų branduolinius povandeninius laivus, o „Titanikas“ buvo tik šalutinis, bet viešai deklaruojamas, paieškos tikslas.
Nuo smūgio į ledkalnį „Titanikas“ į vandenyno dugną nugrimzdo per 2 valandas ir 40 minučių.
Pranašinga knyga ir filmo netikslumai
Net 14 metų prieš „Titaniko“ katastrofą, 1898 metais, rašytojas Morganas Robertsonas parašė knygą „The Wreck of the Titan“ (liet. „Titano nuolaužos“), kurioje pasakojama apie didžiulį, „neskęstantį“ laivą, susidūrusį su ledkalniu Atlanto vandenyne. Keisčiausia, kad, kaip ir tikrajame „Titanike“, knygos laive trūko gelbėjimosi valčių.
Filme „Titanikas“ Džekas pasakojo Rozei apie savo žvejybą Visotos ežere Viskonsine. Tačiau šis ežeras dar net nebuvo susiformavęs tuo metu, kai nuskendo „Titanikas“.
Filmo kūrėjai taip pat pakeitė ir vieno įgulos nario, Viljamo Murdocho, istoriją. Filme jis nušauna keleivį ir nusižudo, tačiau tikrovėje Murdochas buvo vienas to vakaro didvyrių, gelbėjusių keleivius ir pats nuskendęs kartu su laivu.
Mitai apie „neskęstantį“ laivą
Nors plačiai paplitęs mitas, kad „Titanikas“ buvo vadinamas „neskęstančiu“ laivu, jo kūrėjai niekada to neteigė.
Jie yra pasakę, kad laivas yra „praktiškai neskęstantis“, kas, iš esmės, palieka vietos sveikoms abejonėms ir, deja, pasitvirtino tragiškai.
Pirmosios klasės prabanga ir trečiosios – kuklumas
Pirmosios klasės keleiviai galėjo mėgautis tuo laikotarpiu retais malonumais laivuose: skvošo aikštele, turkiška vonia, sporto sale, kirpykla ir netgi baseinu. Tuo tarpu visiems 706-iems trečiosios klasės keleiviams laive buvo įrengtos vos dvi vonios.
Laive buvo 20 gelbėjimosi valčių, galinčių talpinti 1178 žmones. Bendra laivo talpa buvo 3320 žmonių, kas reiškia, kad gelbėjimosi vietų trūko didžiajai daliai keleivių ir įgulos.
Deja, pirmojoje į vandenį nuleistoje gelbėjimosi valtyje buvo vos 20 žmonių, nors joje galėjo tilpti 60 žmonių – tai rodo chaosą ir neefektyvų gelbėjimo operacijos valdymą.
Techninės detalės ir tragedijos mastas
Tik trys iš keturių „Titaniko“ kaminų veikė – ketvirtasis buvo sumontuotas tik dėl geresnio estetinio vaizdo. Laivo paleidimą iš gamyklos į jūrą stebėjo apie 100 tūkst. žmonių, kas liudija apie didžiulį visuomenės susidomėjimą šiuo inžinerijos stebuklu.
Per dieną „Titanike“ buvo sudeginama po 825 tonas anglių, o viso su laivu nuskendo 1503 žmonės: 815 keleivių ir 688 įgulos nariai.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.