Praėję Seimo rinkimai parodė nedžiuginančią statistiką – tik kas trečias jaunimo atstovas nuo 18 iki 24 metų atėjo balsuoti. Tačiau praėjusiais metais vykę protestai dėl LRT politizavimo ir jaunimo dalyvavimas Remigijaus Žemaitaičio ir „Nemuno Aušros“ susitikimuose įžiebė diskusiją apie jaunimo aktyvumą ateinančiuose rinkimuose. Ekspertų teigimu, savivaldos rinkimuose jaunimo aktyvumas neturėtų stipriai augti.
Pakalbinti jaunimo atstovai, dalyvavę R. Žemaitaičio susitikimuose regionuose, turėjo skirtingų priežasčių, kodėl nusprendė ateiti į renginius. Jaunuolių prašymu jų vardai buvo pakeisti. Vieni atsakė, kad norėjo išgirsti viską gyvai, kiti teigė, kad norėjo pareikšti savo nuomonę.
„Man pačiam buvo įdomu gyvai pamatyti, kaip jis kalba, nes per socialinius tinklus matau ir norėjau įsitikinti, kaip yra iš tikrųjų“, – teigė Tadas.
„Pagrindinis noras buvo politinis aktyvumas, norisi išreikšti savo nuomonę. (…) Atsirado motyvacija parodyti, kad ir regionuose jaunimas yra aktyvus, ir mes turime savo nuomonę, ir mes ją norime parodyti“, – sakė Agnė.
Jaunuoliai mano, kad kuo daugiau neramumų valstybėje vyksta, tuo labiau jaunimas yra motyvuotas eiti ir sakyti, ką galvoja. Jie tikisi, kad per ateinančius rinkimus jaunimo aktyvumas bus didesnis.
Tačiau yra ir tų, kurie netiki, kad jaunimas balsuos aktyviau.
„Man atrodo, kad masiškai ateis [balsuoti], tai tikrai to nebus, bet skaičiai paaugs, gal formuosis pilietiškumo ir atsakomybės jausmas visuomenėje, ir ypač jaunoje visuomenės dalyje“, – teigė Kamilė.
Savivaldos rinkimai: ar jaunimas liks nuošalyje?
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docento Mindaugo Norkevičiaus nuomone, pastarieji įvykiai paveikė jaunimo įsitraukimą, ypač įvairūs protestai ar dalyvavimas R. Žemaitaičio susitikimuose, kaip nepasitenkinimo išraiška. Tačiau, pasak jo, tai nėra didžioji dalis jaunimo.
„Tai nėra tas kritinis mastas jaunų žmonių, kur galėtume teigti, kad jaunimo įsitraukimas į politinį dalyvavimą šalyje tikrai yra ganėtinai didelis“, – teigė M.
Norkevičius.
Anot docento, ateinantys kitų metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimai tarp jaunimo gali būti nepastebėti, nes jaunimo dalyvavimas juose yra mažesnis negu dalyvavimas kituose rinkimuose, kurie vyksta dėl nacionalinės politikos.
Tačiau M. Norkevičius pridūrė, kad pirmiausia reikia sulaukti rinkimų kampanijos.
Pasak jo, gali būti tokių partijų ar politikų, kurie sudomins ir pritrauks savo žinutėmis, pareiškimais ne vien tik jau politiškai aktyvų jaunimą, o ir tuos, kurie savo noru neatidavė savo balso arba tik sulaukė 18 metų, dalyvauti rinkimuose.
„Visuomet matome, kad aktyviau ateina balsuoti asmenys, kuriems sukanka 18 metų, bet gal patrauks ir daugiau jaunų žmonių ateiti, jeigu tam tikri įvykiai suangažuos juos“, – sakė M. Norkevičius.
Politologo įžvalgos: jaunimo politinė tapatybė – silpniausia
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologo Mažvydo Jastramskio teigimu, didesnio jaunimo aktyvumo savivaldos rinkimuose galime ir nepamatyti, nes šie rinkimai yra patys neįdomiausi ir mažiausiai aktyvūs.
Be to, pasak jo, savivaldos rinkimai gali kliudyti sužadinti jaunimą.
„Negali tikriausiai 60 savivaldybių atsirasti 60 skirtingų jaunų merų, kurie kalba tik apie jaunus žmones“, – teigė politologas.
M. Jastramskio nuomone, jaunimo aktyvumą taip pat gali lemti politikų ir politinių partijų pasiūla, ji yra aktuali visuose rinkimuose.
Pasak jo, didžiausias jaunimo aktyvumas buvo tuomet, kai rinkimuose į Seimą 2020 m. pirmą kartą dalyvavo Laisvės partija, kuri „labai aiškiai sukalibruota jaunam žmogui“.
Anot politologo, nors iki absurdo buvo kalbama, kad Laisvės partijai buvo svarbūs tik du klausimai: Partnerystės įstatymas ir kanapių dekriminalizavimas, būtent šie klausimai ir buvo aktualiausi jaunam žmogui.
„Normalu, kad jaunimas labiausiai mobilizuojasi tada, kai mato, kad yra kažkas, kas bent jau kažkiek atstovauja dalykams, apie kuriuos jie galvoja“, – sakė M. Jastramskis.
Tačiau politologas akcentavo, kad tai nėra visas jaunimas, nes nebuvo rinkimų Lietuvos istorijoje, kuomet būtų atėję bent pusė jaunų žmonių.
„Absoliuti dauguma apskritai nelabai seka, kas vyksta politinėje padangėje“, – teigė jis.
Pasak M. Jastramskio, natūraliai jaunimas yra mažiau susidūręs su politika, vyresni žmonės turi daugiau galimybių susidurti su mokesčių sistemos, teisminės sistemos veikimu. Be to, jaunimas stengiasi įsitvirtinti gyvenime, tai taip pat gali lemti mažesnį susidomėjimą politika.
Politologas pridūrė, kad jaunimo „politinės tapatybės yra pačios silpniausios“, jie yra mažiausiai prisirišę emociškai prie tam tikros politinės partijos.
Savivaldybių tarybų, merų rinkimai vyks 2027 m. pavasarį.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.