Lietuvoje išeminės širdies ligos sergamumas ir mirštamumas išlieka itin dideli – mūsų šalis pagal šiuos rodiklius viena iš lyderių Europoje. Kaip teigia Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) prezidentė prof. Sigita Glaveckaitė, kraujotakos sistemos ligos sudaro daugiau kaip pusę visų mirčių šalyje, o sergamumas šiomis ligomis Lietuvoje yra vienas didžiausių europiniame kontekste.
Tačiau nepaisant šios tragiškos situacijos, pastebimos ir tam tikros pozityvios tendencijos. Pasak profesorės, nuo 2015 iki 2023 metų mirštamumas nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje sumažėjo 17 procentų. Tai yra rezultatų, kurie rodo progresą, tačiau vis tiek esame gerokai atsiliekame nuo kitų Europos Sąjungos šalių vidurkio. Mirtingumas nuo išeminės širdies ligos Lietuvoje viršija ES vidurkį net 4,3 karto, o kai kurie Skandinavijos bei vakarų Europos regionai gali pasigirti kur kas geresniais rezultatais. Tai aiškiai parodo, jog mūsų valstybėje šios ligos prevencija ir gydymas turi būti gerokai sustiprintas.
Mityba – svarbi, bet dažnai nepakankama priemonė
Kardiologai vieningai pabrėžia, kad „blogojo“ cholesterolio kiekio mažinimas yra gyvybiškai svarbus aspektas siekiant kovoti su širdies ligomis. Gydytoja kardiologė Olivija Dobilienė paaiškina, kad nors sveika mityba ir gali sumažinti blogojo cholesterolio kiekį apie 20 procentų, neretai to būna per mažai, ypač tiems, kurie jau patyrė širdies infarktą ar turi didelę riziką susirgti širdies-kraujagyslių ligomis.
Be to, gydytojai pastebi, kad daugelis pacientų netoleruoja didelių statinų dozių arba dėl kitų sveikatos sutrikimų negali jų vartoti, todėl jiems lieka labai mažai veiksmingų alternatyvų. Pavyzdžiui, prieš keletą dienų gydytoja lankėsi pacientas, kuris, nepaisant maksimalių vaistų dozių, vis dar nesiekia cholesterolio mažinimo tikslų ir negali įsigyti brangių modernių vaistų. Tai yra klasikinis pavyzdys, kaip dabartinė sistema neleidžia užtikrinti visapusiško ir optimaliai veikiančio gydymo kiekvienam pacientui.
Gydymo inovacijos ir jų prieinamumas
Kardiologas Remigijus Žaliūnas, aptaręs biologinę terapiją, kuri leidžia didelę dalį cholesterolio koreguoti per mažiau invazinius vaistų vartojimo būdus, pabrėžia, kad ši gydymo forma dar nėra kompensuojama Lietuvoje.
Tai reiškia, kad mūsų pacientai lieka likimo valiai, o Lietuva kartu su dar keliais Europos Sąjungos nariais atsilieka nuo šiuolaikiškos medicinos standartų.
Iš tiesų Suomijos Karelijos pavyzdys parodo, jog agresyvi lipidų korekcija, taikant ne tik mitybos pokyčius, bet ir plataus masto statinų vartojimą bei gyvenimo būdo pokyčius, gali reikšmingai sumažinti mirtingumą nuo širdies ligų. Lietuvai labai svarbu permąstyti savo prevencines programas ir suteikti pacientams ne tik galimybę kontroliuoti rizikos veiksnius, bet ir užtikrinti prieinamumą inovatyviems gydymo sprendimams.
Nacionalinė strategija – būtinybė
Prof. Sigita Glaveckaitė ragina įtraukti keletą svarbių punktų į nacionalinę širdies ligų valdymo strategiją. Pirmiausia – investuoti į ankstyvą diagnostiką, diegti pažangias tyrimų metodikas ir plėsti vaikų, kuriems gali būti paveldimų cholesterolio apykaitos sutrikimų, patikrinimą. Netyrimas vaikų visuomenėje, anot profesorės, yra labai daug prarandantis faktorius.
Antra, būtina mažinti atotrūkį nuo Vakarų Europos šalių, sparčiai diegiant minimaliai invazines gydymo procedūras, kurios Lietuvoje dažnai pasirodo per vėlai arba nepakankamai prieinamos. Trečia, privalu užtikrinti, kad visi gyventojai turėtų vienodas galimybes naudotis modernia medicinos priežiūra, ypač naujais cholesterolį mažinančiais vaistais ir technologijomis, kurie galėtų ženkliai sumažinti širdies ligų riziką.
Taip pat svarbu tęsti ir stiprinti širdies ir kraujagyslių ligų prevencines programas, skatinti sveiką gyvenseną visuose amžiaus etapuose, gerinti telemedicinos funkcionalumą ir peržiūrėti specialistų konsultacijų apmokėjimo tvarką. Visa tai yra kertiniai elementai, leidžiantys ne tik mažinti sergamumą, bet ir išsaugoti Lietuvos žmonių gyvybes, stiprinant visos visuomenės sveikatą.
Artėjant Pasaulinei širdies dienai, Lietuvoje rengiamos iniciatyvos, siekiančios atkreipti dėmesį į šios ligų problematiką. Meninė instaliacija „Našlių medis“ Vilniaus centre simbolizuoja širdies ligų aukas ir ragina visuomenę aktyviau rūpintis savo širdies sveikata.
Apibendrinant, kardiologai vieningai pabrėžia, kad mitybos pokyčiai yra svarbi pirmoji žingsnis mažinant „blogąjį“ cholesterolį, tačiau dažnai jo nepakanka. Reikia modernių, inovatyvių, tačiau visiems pacientams prieinamų gydymo priemonių, kurios leistų efektyviai kovoti su širdies ligomis ir ženkliai sumažintų su jomis susijusias mirčių statistikas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.