Vitaminas D, dažnai vadinamas „saulės vitaminu“, yra itin svarbus žmogaus organizmui. Jis padeda palaikyti stiprius kaulus ir raumenis, stiprina imunitetą ir užtikrina sklandžią nervų sistemos veiklą. Natūralus vitamino D šaltinis yra saulės šviesa, kurios poveikis odai skatina vitamino sintezę. Tačiau dažnai kyla klausimas, ar būtina naudoti apsauginius kremus nuo saulės, ar jie trukdo organizmui pasisavinti šį svarbų vitaminą?
Diskusijos apie apsauginių kremų su SPF poveikį vitamino D gamybai yra aktualios kiekvieną vasarą. Lietuvoje, kur saulėtomis dienomis galima mėgautis ne visada, ypač svarbu žinoti, kaip tinkamai elgtis, kad išpildytume organizmo poreikius saugiai. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurga Jankauskienė atkreipia dėmesį, jog SPF apsauginiai kremai sumažina UVB spindulių poveikį odai, o tai gali teoriškai trukdyti vitamino D sintezei. Visgi moksliniai tyrimai šiuo klausimu yra nevienareikšmiai ir vieningo sprendimo nėra.
Ar SPF kremas tikrai blokuoja vitamino D gamybą?
Vaistininkė pabrėžia, kad tiesioginis saulės spindulių poveikis yra būtinas vitamino D gamybai, tačiau svarbu nepamiršti, jog perteklinė saulės ekspozicija kelia rimtą pavojų odos sveikatai – nuo nudegimų iki odos vėžio rizikos. Todėl SPF naudojimas yra rekomenduotinas kaip apsauga nuo žalingo ultravioletinių spindulių poveikio. Dabartiniai moksliniai duomenys nepatvirtina, kad SPF kremas reikšmingai trukdo vitamino D pasisavinimui, todėl jo vengti tikintis geresnės vitamino D absorbcijos nereikėtų.
Todėl svarbu įvertinti ir subalansuoti naudą bei riziką: saugantis nuo saulės, kartu saugome odą nuo daugybės svarbių sveikatos problemų, o vitamino D įsisavinimą galima papildyti kitais būdais.
Vitamino D šaltiniai ir įsisavinimą lemiančios aplinkybės
Vitamino D gamyba organizme priklauso nuo daugelio faktorių – odos tipo, geografinės padėties, amžiaus ir net sezono. Pavyzdžiui, tamsesnės odos žmonėms vitamino D sintezė kinta, nes melaninas sumažina UVB spindulių įsiskverbimą.
Taip pat pagyvenusiems žmonėms oda tampa mažiau pajėgi gaminti šį vitaminą.
Be to, Lietuvoje, esant ilgiems žiemoms ir mažai saulės šviesos, natūralus vitamino D kiekis dažnai yra nepakankamas. Todėl ekspertai rekomenduoja vitamino D atsargas papildyti maisto produktais, kuriose yra šio vitamino – tokiais kaip riebi žuvis, kiaušiniai, pieno produktai. Taip pat gali būti reikalingi ir specialūs maisto papildai, ypač šaltuoju metų laiku, kai saulės veikla labai sumažėja.
Simptomai ir pasekmės, kai trūksta vitamino D
Vitmino D trūkumas gali sukelti įvairius negalavimus: silpnumą, raumenų skausmus, nuovargį, sumažėjusį imunitetą, galvos skausmus, netgi nuotaikų svyravimus ar depresiją. Tačiau svarbu atminti, kad panašūs simptomai gali būti susiję su kitomis sveikatos problemomis, todėl prieš pradedant vartoti papildus ar keisti įpročius, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti reikiamus tyrimus.
Taip pat vaistininkė pabrėžia, jog vitaminų kiekis organizme priklauso ne tik nuo mitybos ir saulės, bet ir nuo bendro sveikatos būklės, kepenų bei inkstų funkcijos, todėl individualus požiūris yra būtinas.
Kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp apsaugos nuo saulės ir vitamino D gamybos?
Svarbiausia – saikingas ir apgalvotas elgesys saulėje: trumpas, bet reguliarius buvimas saulėje be apsaugos leistų organizmui pagaminti pakankamai vitamino D, o ilgas buvimas – apsaugotas nuo žalingo poveikio SPF priemonėmis. Be to, reikėtų nepamiršti subalansuotos mitybos ir fizinio aktyvumo lauke, kurie taip pat yra sveikatos garantas.
Apibendrinant, nėra objektyvių įrodymų, kad SPF kremas reikšmingai slopina vitamino D gamybą, todėl jo naudojimas turėtų būti prioritetas siekiant apsaugoti odą, o vitamino D trūkumą rekomenduojama papildyti atsakingai ir su specialistų pagalba.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.