Alpimas, mediciniškai žinomas kaip sinkopė, yra gana dažnas reiškinys. Statistikos duomenimis, bent kartą gyvenime apalpsta apie trečdalis žmonių. Kai kuriems tai būna vienkartinis įvykis, kitiems – pasikartojanti būklė, kuri gali signalizuoti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologė Rasa Stonkutė-Gailienė atskleidžia, kokie yra dažniausi praeinamo sąmonės netekimo simptomai, ir į ką verta atkreipti dėmesį, kad būtume saugesni.
Simptomai, įspėjantys apie artėjantį alpimą
Prieš netenkant sąmonės dažnai pasireiškia vadinamoji presinkopė, kurią lydi įvairūs požymiai, rodantys, kad smegenims trūksta deguonies ar kraujo. Tai gali būti silpnumas, regėjimo sutrikimai (neryškus vaizdas arba tunelinis matymas), temimas akyse, svaigulys, pykinimas, išblyškusi oda bei gausus prakaitavimas. Pastebėjus šiuos simptomus būtina imtis veiksmų, kad būtų atstatyta pakankama smegenų kraujotaka.
Gydytoja neurologė pataria iš karto paguldyti žmogų, pakelti kojas aukščiau širdies lygio bei atlaisvinti ankštus drabužius ar apykaklę, kad būtų pagerintas kraujo pritekėjimas į smegenis. Jeigu atsigulti nėra galimybės, rekomenduojama prisėsti, pasilenkti galvą tarp kelių, išgerti vandens, jei įtariama dehidratacija, arba suvalgyti greitųjų angliavandenių turinčio maisto. Šios priemonės padeda greičiau atgauti sąmonę ir sumažina galimų sužeidimų riziką nualpus.
Kokios priežastys dažniausiai lemia sąmonės netekimą?
Pagrindinė alpimų priežastis yra nepakankamas kraujotakos užtikrinimas smegenyse. Tuomet smegenų ląstelėms trūksta deguonies ir maistinių medžiagų, dėl ko sutrinka jų veikla ir žmogus trumpam netenka sąmonės. Sąmonės netekimas gali būti sukeltas įvairių priežasčių:
- Neurogeninės arba refleksinės priežastys: vazovagaliniai alpimai atsiranda dėl ilgo stovėjimo, didelio streso, baimės ar skausmo. Taip pat egzistuoja situaciniai alpimai, susiję su kosėjimu, stanginimusi ar karotidinio sinuso dirginimu.
- Ortostatinė hipotenzija: dažna priežastis, kai kraujospūdis krenta staiga, pavyzdžiui, po skysčių praradimo prakaituojant, vemiant ar viduriuojant, taip pat dėl kai kurių vaistų vartojimo.
- Kardiogeninės priežastys: širdies ritmo sutrikimai ar struktūrinės širdies ligos, kurios yra ypač pavojingos ir gali žymiai padidinti mirties riziką.
- Kitos priežastys: neurologinės ligos, kurios veikia vegetacinę nervų sistemą ir sutrikdo kraujagyslių tonuso reguliavimą.
Ar verta sunerimti dėl sąmonės netekimo?
Ne visos sinkopės yra pavojingos. Vazovagalinės ir situacinės sinkopės dažniausiai būna gerybinės ir nereikalauja specifinio gydymo – užtenka vengti provokuojančių veiksnių. Tačiau kardiogeninė sinkopė, kuri sudaro apie 10 procentų atvejų, yra rizikinga būklė, reikalaujanti neatidėliotinos medicininės konsultacijos dėl galimų širdies ligų.
Gydytoja neurologė pabrėžia, kad būtina gydytojo konsultacija po pirmojo tokio epizodo, ypač jei nėra aiškių priežasčių arba epizodai kartojasi. Vertingas yra ir detalių aplinkybių, tokių kaip kūno padėtis, simptomai prieš alpimą, epizodo trukmė, liudininkų pasakojimai, atkreipimas.
Kitos sąmonės netekimo priežastys ir svarba tinkamai diagnozei
Be sinkopės, sąmonės netekimas gali būti susijęs su kitomis ligomis ar būklėmis, tokiomis kaip epilepsija, galvos smegenų trauma, intoksikacija ar metaboliniai sutrikimai. Epilepsija pasižymi pasikartojančiais priepuoliais, kurie gali būti įvairūs – nuo trumpalaikio atsijungimo iki traukulių su sąmonės netekimu.
Epilepsijos diagnozė dažnai reikalauja išsamių tyrimų: elektrokardiogramos, kraujo analizės, elektroencefalografijos ir galvos smegenų vaizdinių tyrimų (kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos). Kardiologo konsultacija taip pat yra svarbi siekiant atmesti širdies ligas kaip sąmonės netekimo priežastį.
Dažnai diagnozę palengvina detali anamnezė bei liudininkų parodymai, o kartais net ir paciento artimųjų nufilmuota medžiaga apie priepuolius.
Kaip tinkamai suteikti pagalbą nualpusiam žmogui?
Jei pastebite, kad žmogus nualpo, pirmiausia jį reikėtų paguldyti ant nugaros ir pakelti kojas bent 30 centimetrų virš širdies lygio, kad pagerėtų kraujo pritekėjimas į smegenis. Taip pat svarbu atlaisvinti ankštus drabužius ar apykaklę. Pasistenkite jį sudrausminti ar švelniai palietę patikrinti sąmonės būklę.
Dažnai sąmonė sugrįžta per kelias sekundes. Jei sąmonės negrįžta, reikėtų patikrinti kvėpavimą ir pulsą – jei jų nėra, nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą ir pradėti gaivinimą. Tokiais atvejais itin svarbu saugoti žmogaus kvėpavimo takus: jei yra vėmimas ar kraujavimas iš burnos, žmogų reikia atsargiai paversti ant šono.
Skubios medicininės pagalbos reikia, jei pastebimas mėlynavimas veido ar lūpų srityje, nereguliarus pulsas, kvėpavimo sutrikimai, lėtas sąmonės atgavimas arba jei netekus sąmonės asmuo skundžiasi krūtinės skausmu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.