Maždaug milijonas žmonių kasmet pasaulyje išgirsta skrandžio vėžio diagnozę — tai vienas dažniausių onkologinių susirgimų. Nors kai kurie rizikos veiksniai yra genetiniai, nemaža dalis priklauso nuo gyvenimo būdo ir mitybos įpročių. Žinia apie ligos pradžią dažnai ateina per vėlai, nes ankstyvieji simptomai būna subtilūs ir lengvai priskiriami kasdieniams virškinimo sutrikimams.
Pirmieji signalai, kad kažkas ne taip
Vaistininkas Saulius Morkūnas pabrėžia, kad ligos pradžioje pacientai dažnai nepatiria jokių specifinių nusiskundimų, todėl liga diagnozuojama vėlyvose stadijose. „Ankstyvi skrandžio vėžio simptomai dažniausiai primena įprastus virškinimo sutrikimus, tokius kaip pykinimas, apetito pokyčiai, nevirškinimo jausmas, rėmuo, spaudimo ar sunkumo pojūtis viršutinėje pilvo dalyje. Vienas iš pirmųjų ženklų taip pat yra neįprastai greitas sotumo jausmas. Žmogus gali pasijusti sotus vos po kelių kąsnių, lyg skrandis prisipildytų akimirksniu”, – aiškina S. Morkūnas. Reikėtų susirūpinti, jeigu šie simptomai kartojasi kasdien ar tęsiasi kelias savaites nepagerėjus mitybai ar pavartojus įprastus vaistus nuo rėmens.
Labai svarbu neatidėlioti vizito pas gydytoją, jeigu kartu pasireiškia reikšmingas apetito praradimas, nuolatinis silpnumas ar nuovargis, vėmimas arba kraujas išmatose. „Gydytojo kabinete apsilankyti itin svarbu, jei lydi ryškus apetito praradimas ir nuolatinis nepaaiškinamas nuovargis, vemiama ar tuštinamasi krauju”, – pabrėžia vaistininkas.
Kas didina riziką?
Vyrai serga dažniau nei moterys, taip pat riziką didina rūkymas, perteklinis alkoholio vartojimas bei perdirbtos mėsos gausus vartojimas. Netinkama mityba — mažas vaisių ir daržovių kiekis — taip pat prisideda. Ilgalaikės virškinimo ligos, skrandžio uždegimai ir opos padidina gleivinės pažeidimo tikimybę. Rizikos pikai dažniausiai pasireiškia 60–75 metų amžiaus grupėje. Be to, šeiminė anamnezė — jeigu artimas giminaitis sirgo skrandžio vėžiu — reikšmingai didina riziką.
Ypatingą vietą užima Helicobacter pylori infekcija: „Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad H. pylori yra atsakinga už maždaug 70–80 proc. skrandžio vėžio atvejų, todėl buvo Pasaulio sveikatos organizacijos buvo paskelbta kaip kancerogenas. Negana to, ši bakterija yra siejama ir su kitais onkologiniais susirgimais”, – vardija S. Morkūnas. Ilgalaikis skrandžio gleivinės uždegimas ir atrofinis gastritas didina piktybinio pakitimo riziką.
Prevencija ir praktiniai patarimai
Jeigu įtariate riziką ar turite ilgalaikių virškinimo problemų, gydytojai gali rekomenduoti endoskopiją arba H. pylori testavimą ir, prireikus, gydymą. „Sveikiems žmonėms, nejaučiantiems jokių nusiskundimų, profilaktiniai skrandžio vėžio tyrimai dažniausiai nėra būtini”, – pažymi vaistininkas, tačiau pabrėžia ankstyvos diagnostikos svarbą.
Gyvenimo būdo keitimas gali reikšmingai sumažinti riziką: mesti rūkyti, riboti alkoholį, valgyti daugiau šviežių daržovių ir vaisių, mažinti perdirbtos mėsos vartojimą, palaikyti sveiką kūno masę ir reguliariai judėti. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą antioksidantų ir mikroelementų suvartojimą bei reguliariai konsultuotis su gydytoju dėl lėtinių virškinimo sutrikimų. „Tai, kaip rūpinamės savo sveikata dabar, bus labai svarbu ateityje. Stenkimės išlaikyti sveiką gyvenimo būdą, užtikrinkime, kad organizmas gautų visas jam reikalingas medžiagas, skirkime laiko sportui, pakankamai ilsėkimės ir stebėkime savo savijautą”, – priduria S. Morkūnas.
Apibendrinant: stebėkite savo kūno signalus, nedelskite kreiptis į gydytoją ir, esant rizikai, prašykite specialistų patarimo dėl tyrimų arba H. pylori testavimo. Ankstyva diagnozė ir gyvenimo būdo pokyčiai ženkliai pagerina galimybes sėkmingai gydyti ir kontroliuoti ligą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.