Ar reikalingas prezidentinis lėktuvas Lietuvai? – gėda prieš kitas šalis ?

Diskusija dėl „prezidentinio“ lėktuvo – daugiau nei logistinis klausimas: tai valstybės įvaizdžio, saugumo ir viešųjų išlaidų tema. Pastarosios savaitės skandalai dėl Krašto apsaugos ministerijos renginio išlaidų bei kariuomenės orlaivio gedimai vėl iškėlė klausimą, ar Lietuvai verta įsigyti nuolatinį VIP lėktuvą, skirtą aukščiausiems šalies vadovams.

Kodėl kilo klausimas

Liepos pavėluotus skrydžius ir būtinybę nuomotis privačius orlaivius žiniasklaida sieja su dažnais Lietuvos kariuomenės orlaivio „Spartanas” gedimais. Prezidento vizitui į NATO susitikimą Ankaroje teko nuomotis „Embraer Lineage 1000″ orlaivį, kurio nuoma į abi puses kainavo mokesčių mokėtojams maždaug 130 tūkst. eurų. Tokios išlaidos, pasak kritikų, rodo, kad nuolatinė nuoma arba atsitiktiniai sprendimai ilgainiui brangiai kainuoja.

Argumentai už ir prieš

Šalininkai tvirtina, kad nuolatinis prezidentinis lėktuvas gerintų Lietuvos reprezentaciją užsienyje, užtikrintų patogumą ir operatyvumą, o taip pat galėtų sumažinti ilgalaikes nuomos išlaidas. Priešai pabrėžia pirmiausia kainą – toks pirkimas gali siekti keliasdešimt milijonų eurų – ir teigia, jog galimi pigesni sprendimai: nuoma, bendras regioninis sprendimas arba įsigyti naudotą ar remonto galimybes turintį orlaivį.

Seimo konservatorius Jurgis Razma kreipėsi į premjerą su konkrečiu klausimu: „Klausimas premjerui dėl to garsiojo krašto apsaugos ministro Roberto Kauno vakarėlio. O jūs, premjere, ar buvote kviečiamas į tą vakarėlį, gal dalyvavote? Kurias iš tų išlaidų laikote netinkamomis finansuoti iš mokesčių mokėtojų pinigų? Jeigu tokių pozicijų randate, kaip ta situacija dabar turėtų būti sprendžiama: ar ministras turėtų padengti iš savo asmeninių lėšų, ar vakarėlio dalyviai turėtų susimesti, ar dar kaip nors kitaip? Ir dar vienas dalykas. Ministras, komentuodamas prezidento poziciją, paminėjo kažką apie prezidentinį lėktuvą. Gal Vyriausybėje svarstote krašto apsaugos sistemoje įsigyti lėktuvą, kuriuo galėtų naudotis ir prezidentas savo užsienio kelionėms?” – teiravosi J.Razma.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius atsakė: „Neteko dalyvauti ir nebuvau nė kviečiamas. Bet aš nepageidauju būti kviečiamas, tiesiog nėra turbūt ir laiko. O po darbo reikia keliauti į Jonavą, lankyti šeimą. Tikiuosi, kad sutiksite, jog įvairiuose kolektyvuose įvairūs renginiai, socializacija, komandos stiprinimo renginiai, šventės vyksta. Bet aš manau, kad priešingai, nei korporacijų ir įmonių atveju, mes negalime valstybės tarnyboje orientuotis į korporatyvą, nes valstybės įstaigos išlaikomos iš mokesčių mokėtojų ir reikia elgtis atitinkamai. Aš manau, kad pats renginys, kaip iniciatyva komandai stiprinti, motyvuoti… Galbūt visi suprantame, kad Krašto apsaugos ministerijai ir sistemai tenka neeiliniai iššūkiai, neeilinė atsakomybė. Ir tikimės, kad susidoros ir skaidriai, ir efektyviai. Tai gal iniciatyva pati gera, bet ta kaina mane tikrai irgi privertė pakelti antakius. Neabejoju, kad ir visuomenės derėtų atsiprašyti, kad taip įvyko ir daryti išvadas, kad tai nesikartotų. Ir tai liečia ne vien tik šitą ministeriją. Aš manau, kad tai liečia apskritai visą valstybės sektorių. O dėl prezidentinio lėktuvo, aš tikrai nieko nežinau. Aš manau, kad tai nelabai vykęs emocinis komentaras, kuris nieko bendro su realybe ir kažkokiais prezidentiniais lėktuvais neturi, nes nieko mes tikrai neplanuojame įsigyti”, – atsakė premjeras M.Sinkevičius.

Krašto apsaugos ministras Roberto Kaunas viešai atsiprašė dėl renginio išlaidų: „Pastarosiomis dienomis daug reakcijų sulaukė krašto apsaugos ministerijos bendruomenės renginys. Įsiklausiau į visų reakcijas, suprantu žmones ir jų nerimą. Vertinu tai labai rimtai. Nors šios lėšos nebuvo skirtos ministerijos vadovybės ar politikų asmeninėms reikmėms ir nors renginys buvo organizuotas Krašto apsaugos ministerijos darbuotojams, siekiant stiprinti bendruomenę, motyvuoti žmones ir telkti kolektyvą, visgi tai sukėlė visuomenės nerimą. „Ar pasirinkta renginio forma, laikas ir išlaidų dydis buvo tinkami dabartinėje geopolitinėje situacijoje? Manau, kad ne. Todėl nuoširdžiai atsiprašau žmonių, kuriems ši situacija sukėlė pyktį, nusivylimą, nerimą ar abejonę. Šią reakciją girdžiu ir suprantu”, – rašė R.Kaunas.

Galimi sprendimai

Alternatyvos apima: nuomą pagal poreikį, pirkimą naudoto orlaivio arba regioninį bendradarbiavimą su kitomis NATO valstybėmis. Kaip pažymi komentatoriai, yra verslininkų su orlaiviais ir techninėmis galimybėmis, tad galimos ir nuomojimosi ar pirkimo iš privataus sektoriaus schemos. Kaip sakė Henrikas ŽUKAUSKAS: „Jei mes turime valstybę, turime išrinktą prezidentą, tai mūsų įvaizdžio reprezentavimas yra privalomas. Negi mes patys ir kitiems norime pasakyti, kad esame „ubagai” ir net negalime nupirkti prezidentinio lėktuvo, kuriuo galų gale skraidytų ne tik prezidentas, bet ir ministras pirmininkas, politikai į Briuselį? Jei susumuotume, kiek dabar išleidžiame užsakomiesiems reisams, viešiesiems ryšiams, „baliukams”, tai būtų galima kelis lėktuvus nupirkti. Svarbu ir tai, kad mes skaičiuojame, kiek valstybė turės pajamų, bet nelabai skaičiuojame, kiek išleidžiame, kur tikrai galime sutaupyti. Dar vienas dalykas – yra toks verslininkas Gediminas Žiemelis. Nežinau, kodėl jis nemėgstamas, bet jis yra vienas iš stambiausių lėktuvų turėtojų ir remontininkų, aviacija užsiimantis. Tai gal iš jo nusipirk „Boeing” ar kokį kitą lėktuvą arba nuomokis? Ant to lėktuvo užrašyk „Lietuva”, Trispalvės spalvomis nudažyk. Įgula yra, remontininkai yra”, – kalbėjo H.Žukauskas.

Galiausiai sprendimas turi būti racionalus: įvertinti ilgalaikes sąnaudas, saugumo reikalavimus ir viešąjį pasitikėjimą. Kol kas Vyriausybė teigia, kad jokių pirkimų neplanuoja, o sprendimai dėl orlaivio poreikio bus vertinami atsižvelgus į geopolitinę situaciją ir karinius prioritetus.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Martyna Baranauskaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

error: Content is protected !!