Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl garsą įrašiusio rašiklio, rastu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdžio patalpose. Tyrimą inicijavo partijos narių pareiškimas, tačiau, įvertinus surinktus duomenis, prokuroras padarė išvadą, kad nebuvo nustatyti objektyvūs duomenys ir neginčytini įrodymai, patvirtinantys nusikalstamos veikos požymius.
Tyrimo esmė ir teisės norma
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 295 straipsnį, kuriame kalbama apie neteisėtą techninių priemonių įrengimą arba panaudojimą informacijai rinkti. Tyrimo metu policijos pareigūnai aiškinosi, kaip balandžio 16 dieną LSDP tarybos posėdžio salėje atsirado įrašymo įrenginys, pranešimuose nurodytas prietaisas buvo identifikuotas kaip juodos spalvos rašymo priemonė su integruotu garso registravimo funkcija, kuri, manoma, galėjo priklausyti žurnalistei.
Prokuratūros išvados
Vilniaus apygardos prokuratūros sprendime konstatuojama, kad atlikus būtinus tyrimo veiksmus nenustatyta nei tyčios, nei kitų neginčytinų faktinių aplinkybių, reikalingų pareikšti įtarimą dėl neteisėto informacijos rinkimo. Kitaip tariant, nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kad rašiklis buvo sąmoningai paliktas siekiant įrašyti uždarą partijos posėdį, todėl byla nutraukta.
Kokia toliau teisinė tvarka?
Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra galutinis sprendimas be galimybės peržiūros: jis gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Tokiu atveju bylos medžiaga gali būti peržiūrėta iš naujo, jei atsirastų naujų duomenų arba įrodymų. Taip pat svarbu pažymėti, kad įtarimai negali remtis vien prielaidomis — teisinė procedūra reikalauja objektivių ir neabejotinų faktų.
Reakcijos ir kontekstas
Įvykio centre atsidūrusi žurnalistė Eglė Samoškaitė neigė kaltinimus. Po įtarimų paskelbimo ji sustabdė narystę Žurnalistų profesionalų asociacijoje, atsitraukė nuo iniciatyvų LRT žurnalistų protestų grupėje ir laikinai nustojo dirbti su LSDP temomis bei vesti laidą. Partija pranešė radusi įrašymo įrenginį uždarame tarybos posėdyje, kuriame politikams buvo uždrausta atsinešti telefonus ir kitas panašias priemones.
Reikšmė žiniasklaidai ir visuomenei
Tokia bylos atomazga atkreipia dėmesį į pusiausvyrą tarp teisėsaugos pareigos tirti praneštus pažeidimus ir žiniasklaidos laisvės principų apsaugos. Viešojoje erdvėje aptariama pasitikėjimo teisėsauga ir žurnalistų darbo ribos. Nors šiuo atveju teismas ar prokuratūra nusprendė, kad nėra pakankamai įrodymų, diskusijos apie atvirus posėdžius, prieigos ribojimą ir informacijos skaidrumą politikos bei žiniasklaidos santykiuose išlieka aktualios.
Jei atsiras naujų faktų, sprendimas gali būti peržiūrėtas. Tuo tarpu bylos nutraukimas reiškia, kad pagal esamus duomenis nėra pagrindo kelti baudžiamąją atsakomybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.