Alzheimerio liga yra viena iš dažniausių neurodegeneracinių ligų, kuri paveikia didelę dalį vyresnio amžiaus žmonių. Ankstyvas ligos diagnozavimas yra itin svarbus siekiant sulėtinti jos progresavimą ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. Įdomu tai, kad vienas iš ankstyvųjų ligos požymių, kuris pasireiškia net 90 proc. sergančiųjų, dažnai lieka nepastebėtas – tai uoslės sutrikimas.
Uoslė ir atmintis: neatsiejami smegenų draugai
Uoslė yra tiesiogiai susijusi su mūsų atmintimi – tai įrodo Prusto fenomenas, kuomet tam tikri kvapai gali iššaukti stiprius, iš seniai praeities atkeltus prisiminimus. Šis fenomenas buvo pavadintas pagal prancūzų rašytoją Marselį Prustą, kuriam sekėsi literatūroje subtiliai atskleisti kvapų ir prisiminimų ryšį. Uoslės ir atminties smegenų sritys yra anatomiškai artimos ir išsivystė panašia evoliucijos eiga, todėl negalime ignoruoti jų tarpusavio sąveikos.
Uoslės sutrikimai kaip ankstyvias Alzheimerio ligos stadijas rodančios indikacijos
Neurologė, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto jaunesnioji asistentė Eglė Audronytė atkreipia dėmesį, kad Alzheimerio liga dažnai prasideda nuo uoslės praradimo ar sutrikimo. Iki šiol atlikti tyrimai parodė, kad net 90 proc. pacientų patiria tam tikrų uoslės funkcijos sutrikimų, dažnai dar prieš pasireiškiant atminties praradimo simptomams. Tai reiškia, kad uoslės testų taikymas klinikinėje praktikoje gali būti svarbi priemonė ankstyvai ligos diagnozei.
Deja, daugelis žmonių nepastebi šio kvapo praradimo arba klaidingai interpretuoja jį kaip skonio ar kitų jutimo sutrikimų problemą. Kasdieniniame gyvenime mes dažniausiai pasikliaujame rega, todėl kvapai dažnai lieka antriniame plane. Be to, mūsų kalboje trūksta specifinių žodžių, apibūdinančių kvapus, todėl dažnai juos apibūdiname derindami su daiktais ar skoniais, pavyzdžiui, sakydami, kad kvepia „saldžiai“ ar „gėlėmis“.
Reikšmė diagnostikoje ir tolimesniuose tyrimuose
Eglė Audronytė neseniai apgynė disertaciją, kurioje ji pabrėžė uoslės testų svarbą ir geras diagnostines galimybes ankstyvajame Alzheimerio ligos etape.
Dėl to suformuluotos naujos rekomendacijos gydytojams ir slaugos specialistams atkreipti dėmesį į uoslės funkcijos pokyčius pacientams, ypač vyresniame amžiuje. Ankstyvas uoslės sutrikimų nustatymas gali paskatinti greitesnę Alzheimerio ligos diagnostiką ir laiku pritaikytą gydymą bei priežiūrą.
Siekiant gerinti visuomenės sveikatą, būtina didinti informuotumą apie uoslės sutrikimus kaip įmanomą ankstyvą Alzheimerio ligos požymį. Taip pat reikalingi tolesni moksliniai tyrimai, siekiant tiksliau suprasti uoslės funkcijos pokyčių mechanizmus ir nustatyti vieningus diagnostikos standartus.
Alzheimerio liga yra sudėtinga ir sunkiai prognozuojama liga, todėl kiekvienas ankstyvas požymis kaip uoslės sutrikimas suteikia vilties gerinti diagnozės tikslumą bei gydymo efektyvumą, o tai yra ypatingai svarbu pacientų ir jų artimųjų gyvenimo kokybei.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.