Spalis pasaulyje yra pripažintas kaip kovos su krūties vėžiu mėnuo. Ši onkologinė liga yra dažniausias moterų sveikatos priešas, kuris paveikia ne tik pacientę, bet ir visą jos šeimą. Gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Juodžbalienė, turinti daugiau kaip 40 metų patirtį, atkreipia dėmesį į ligos mastą, pokyčius gydymo srityje bei daugelį priežasčių, lemiančių šios ligos plitimą.
Krūties vėžys – vis dar didelė grėsmė moterų sveikatai
Pasak gydytojos, nors visuomenėje vis daugiau kalbama apie sveikatą, tačiau vieno mėnesio skiriama dėmesio krūties vėžio prevencijai yra nepakankama. Krūties vėžys – tai liga, kuriai privalome skirti nuolatinį dėmesį, nes moteris dažnai yra šeimos ašis, nuo kurios priklauso vaikų ir visos šeimos gerovė. Susirgus mamai, šeimos gyvenimas patiria didelį stresą ir neužtikrintumą dėl ateities.
Pokyčiai liga sergančiųjų amžiaus grupėje ir gydymo galimybės
Per paskutiniuosius dešimtmečius pastebimi esminiai pokyčiai tiek pačios ligos raidai, tiek gydymo galimybėms. Anksčiau krūties vėžys buvo dažnesnis tarp vyresnio amžiaus moterų, o šiandien liga „jaunėja“ – diagnozuojama vis jaunesnėms pacientėms. Gydytoja pažymi, kad spartus gyvenimo tempas, stresas bei prastėjantys mitybos įpročiai prisideda prie to, kad organizmas negeba pakankamai greitai prisitaikyti ir apsiginti nuo ligų. Mityba, orientuota į greitą skonį, dažnai pagrįsta rafinuotais produktais, pavyzdžiui, miltais ir cukrumi, o natūralūs produktai lieka antrame plane.
Lėtiniai uždegimai – pagrindinė rizika sveikatai
Gydytoja pabrėžia, kad ligos ištakos dažnai prasideda nuo mūsų pasirinkimų kasdienėje mityboje. Jei mityboje dominuoja miltai, cukrus ir netinkami riebalai, tai sukelia lėtinius uždegimus ląstelėse. Šie uždegimai yra tylūs ir palaipsniui kaupiasi daugelį metų, kol pradeda reikštis kaip metaboliniai sutrikimai ir įvairios lėtinės ligos, vadinamos civilizacijos ligomis.
Tai apima ne tik vėžinius susirgimus, bet ir diabetą, širdies bei kraujagyslių ligas.
Dažnai žmonės ignoruoja pirmuosius ligų simptomus, tokius kaip sutrikęs virškinimas, miego problemos, nuolatinis nerimas ar dažnos infekcijos. Tai – signalai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį daug anksčiau, kad būtų išvengta rimtų sveikatos sutrikimų.
Jaunėjantys susirgimai ir prevencijos svarba
Vis daugiau jaunų moterų dalyvauja prevencinėse krūties vėžio diagnostikos programose, nes liga iš tiesų tampa vis jaunėjančia. Svarbu pabrėžti, kad prevencijos tikslas – ne tik atlikti tyrimus, bet ir skatinti atsakingą požiūrį į sveikatą nuo jaunystės. Žinių stygius apie mitybą, judėjimą, psichologinį stabilumą lemia, kad daugelis atkreipia dėmesį į sveikatą tik tuomet, kai liga jau pažengusi.
Genetiniai ir aplinkos veiksniai – sudėtinga ligos kilmė
Krūties vėžio priežastys yra kompleksinės – jos apima genetinius, epigenetinius veiksnius bei įvairius kasdienės aplinkos poveikius, kurie veikia žmogų nuo vaikystės. Nors moksliniai tyrimai apie vėžio vystymąsi nuolat vyksta, pacientų skaičius išlieka didelis. Dažnai žmonės kaltina stresą ir mitybą, bet ne visi yra pasirengę keisti savo gyvenseną. Gydymo sėkmė priklauso nuo vėžio tipo, stadijos bei paciento gyvenimo būdo.
Modernios gydymo galimybės ir chemoterapijos evoliucija
Gydytojos patirtis rodo, kad chemoterapija šiandien yra tik viena iš gydymo galimybių, tačiau vis dar svarbi gydymo dalis. Šiuolaikinė onkologija pasižymi gebėjimu tiksliau pritaikyti gydymą individualiai, atsižvelgiant į naviko biologiją bei paciento ypatumus. Gydant svarbu atkreipti dėmesį į gretutines ligas ir palaikyti pacientą fizine bei emocine prasme, užtikrinant tinkamą organizmo atsistatymą po gydymo.
Pastebima, kad be medicininio gydymo didelę reikšmę turi ir gyvenimo būdo koregavimas, psichologinė pusiausvyra bei tinkama mityba. Vis dažniau naudojama fitoterapija kaip priemonė vėžio atkryčio prevencijai – ypač rekomenduojamas ugniažolės preparatas, bet tik prižiūrint specialistui, nes netinkamas vartojimas gali pakenkti.
Sveikatos prioritetas – raktas į gyvenimo kokybę
Gydytoja Edita Juodžbalienė ragina visuomenę atsakingai rūpintis savo sveikata nuo pat jaunų dienų. Ji pabrėžia, kad sveikata turi būti prioritetu kiekvieno žmogaus gyvenime, nes tik turint sveiką kūną ir pusiausvyrą mintyse galime mėgautis gyvenimu. Karjera ir malonumai yra svarbūs, bet be sveikatos jie netenka prasmės. Vaikai mokosi iš vyresniųjų, tad sveikas gyvenimo būdas pretenduoja tapti visos visuomenės turtu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.