Vis dažniau moksliniai tyrimai patvirtina, kad net trumpi kasdieniai fizinio aktyvumo epizodai turi reikšmingą poveikį sveikatai. Naujausi duomenys rodo, kad vos keturių su puse minutės intensyvios veiklos per dieną, išskaidytos į vienos minutės intervalus, gali sumažinti bendrą vėžio riziką ir ypač — tų onkologinių ligų, kurios glaudžiai susijusios su fizinio aktyvumo trūkumu.
Tyrimo esmė ir pagrindiniai rezultatai
Tyrime, paskelbtame žurnale „Jama Oncology“, analizuoti dėvimų prietaisų, tokių kaip išmanieji laikrodžiai ir apyrankės, duomenys daugiau nei 22 tūkst. žmonių. Stebėjimo trukmė siekė apie 7 metus, per kuriuos buvo fiksuojami nauji vėžio atvejai. Tyrėjai nustatė, kad trumpi intensyvūs judesiai — atskirti trumpomis pertraukomis — susiję su maždaug 18 proc. mažesne rizika susirgti bet kokiu vėžiu. Vertinant tik onkologines ligas, siejamas su nepakankamu fiziniu aktyvumu, rizikos sumažėjimas siekė iki 32 proc.
Autoriai pažymi ir konkretesnes tendencijas: kepenų, plaučių, inkstų, skrandžio vėžiai bei mieloidinė leukemija dažniau nustatomi tarp fiziškai neaktyvių asmenų. Tokie duomenys atkreipia dėmesį į judėjimo trūkumo svarbą ne tik bendram sveikatingumui, bet ir onkologinių ligų prevencijai.
Ką tai reiškia kasdienei praktikai?
„Žinome, kad dauguma vidutinio amžiaus žmonių nesportuoja, todėl jiems kyla didesnė vėžio rizika, tačiau tik atsiradus prietaisams, kurie seka fizinį aktyvumą, galėjome įvertinti, kokį poveikį sveikatai turi trumpos, kasdienio gyvenimo dali tapusios, veiklos“, – paaiškino pagrindinis autorius profesorius Emmanuelis Stamatakis iš Sidnėjaus universiteto.
Tai reiškia, kad žmonės, neturintys laiko reguliarioms treniruotėms, gali rinktis trumpus, bet intensyvius judesius: lipti laiptais vietoje lifto, atlikti greitus sprintus ar žingsnių serijas, daryti intensyvius namų ruošos darbus ar 1 minutės intervalais skirti aktyviam judėjimui kelis kartus per dieną. Svarbu akcentuoti, kad tokie epizodai neužstato visos savaitės rekomenduojamo 150–300 minučių vidutinio ar 75–150 minučių intensyvaus aktyvumo, tačiau gali būti reikšminga alternatyva tiems, kuriems pilna treniruotė nepasiekiama.
Praktiniai patarimai: nustatykite priminimus judėti, keiskite sėdimą darbą stovimu stalu, rinkitės laiptus, planuokite trumpas aktyvias pertraukas tarp pareigų. Dėvimi prietaisai gali padėti stebėti progresą ir motyvuoti.
Reikia pabrėžti, kad dauguma tyrimų yra stebiminiai ir negali visiškai patvirtinti priežastinio ryšio — gali likti neįvertintų veiksnių. Visgi šios išvados suteikia realų impulsą visuomenės sveikatos strategijoms, skatinančioms judėjimą kasdieniame gyvenime ir vėžio prevencijai skirtoms programoms.
Maži pokyčiai — reguliarios trumpos judesio dozės — gali tapti svarbiu žingsniu link mažesnės onkologinių ligų rizikos ir geresnės bendros sveikatos.