Vilnietė Natalija Daubarienė dirba širdies ir kraujagyslių reanimacijos skyriuje, kur medikai kiekvieną dieną kovodami gelbsti žmonių gyvybes. Kartais įvyksta nutikimų, kurie ilgam įstringa atmintyje ir primena, koks trapus yra gyvenimas. „Mes praradome žmogų, visi operacinės darbuotojai iki šiol negali atsigauti. Jam buvo tik 42 metai, žmogus atvažiavo planinei procedūrai. Viskas praėjo sklandžiai, bet po procedūros pacientą ištiko staigi mirtis. Važiuojant į operacinę mes kalbėjomės, juokavome. Praėjo 15 minučių ir žmogaus nebėra“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Sveikatos kodas“ pasakojo N. Daubarienė. Tokios istorijos ypač nustebina, kai jos siejasi su atrodytų paviršutiniškai nekenksmingais simptomais, pavyzdžiui, permušimais.
„Yra labai daug širdies ritmo sutrikimų, paaiškina LSMU Kauno ligoninės direktorė, gydytoja kardiologė prof. Diana Žaliaduonytė.” Permušimai (širdies permušimai) dažnai suvokiami kaip trumpi širdies plakimo „pakitimai” ar sustojimai, tačiau jų reikšmė gali būti kur kas rimtesnė. Kartais rytminis sutrikimas yra laikinas ir net nepastebimas, bet gali sukelti kraujotakos sutrikimus, krešulius ar staigią mirtį.
Kas yra permušimai ir kodėl jie klastingi
Permušimai — tai plačiai apibūdinamas širdies ritmo sutrikimas, apimantis prieširdžių virpėjimą, ekstrasistolijas ir kitas aritmijas. Klastingumas slypi jų nenuoseklume: epizodai gali pasireikšti retai, trumpai ir neatrodyti pavojingi, todėl pacientai dažnai jų neaptaria arba atidėlioja kreipimąsi į gydytoją. Tuo tarpu kai kurie sutrikimai — pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas — smarkiai padidina insulto riziką ir reikalauja ilgalaikės prevencijos priemonių, tokių kaip antikoaguliantai.
Simptomai, rizikos veiksniai ir kada skubiai kreiptis
Paprastai permušimus gali lydėti palpacijų pojūtis, silpnumas, dusulys, galvos svaigimas ar net sąmonės netekimas. Rizikos veiksniai: hipertenzija, vainikinių arterijų liga, diabetas, miego apnėja, rūkymas, gausus alkoholio vartojimas ir stresas. Būtina skubiai kreiptis, jei permušimus lydi krūtinės skausmas, staigus kvėpavimo sutrikimas ar sąmonės praradimas — tai gali būti gyvybei pavojingos būklės požymiai.
Diagnostika, gydymas ir prevencija
Ritmą nustatyti padeda EKG, ilgalaikis Holterio monitoravimas ir širdies echoskopija. Gydymas priklauso nuo sutrikimo pobūdžio: nuo gyvenimo būdo pokyčių ir medikamentų iki intervencinių procedūrų, pvz., kateterinės abliacijos ar širdies stimuliatoriaus implantavimo. Svarbi antikoaguliantų terapija prieširdžių virpėjimo atveju — ji mažina insulto riziką. Prevencijos pagrindas – kraujospūdžio kontrolė, svorio reguliavimas, cukrinio diabeto gydymas, rūkymo nutraukimas, fizinis aktyvumas ir reguliarus sveikatos patikrinimas.
Nors medicinos pažanga leidžia sėkmingai gydyti daugelį ritmo sutrikimų, net patyrę medikai ir ligoninės darbuotojai nėra apsaugoti nuo šių problemų, ką paliudijo pati N. Daubarienė, kurios širdies ritmas kartą sutriko ir kurio normalizavimas užtruko kelias valandas. Todėl svarbu neignoruoti simptomų, laiku kreiptis į specialistus ir reguliariai tikrintis – tai gali išgelbėti gyvybę.