Augindami bijūną daugelis susiduria su situacija, kai krūmas atrodo sveikas — vešlūs lapai, stiprūs ūgliai — bet žiedų nėra. Dažniausiai priežastis nėra „blogos“ veislės ar klimato trūkumas, o pačios pasodinimo klaidos. Toliau aptariamos keturios dažniausios klaidos ir konkretūs veiksmai, kuriuos atlikus dauguma bijūnų pradeda žydėti per vieną ar du sezonus.
Pirma klaida: atsinaujinimo pumpurų (raudonų ūglių) gylis
Atsinaujinimo pumpurai turi būti pasodinti tinkamu gyliu, nes pernelyg giliai esantis pumpuras negali užaugti pro gruntą ir susiformuoti į žiedinį stiebą. Sunkiame molingame dirvožemyje viršutinis pumpuras turi būti 3–4 cm gylyje, smėlingame — 5–7 cm. Jei pasodinote giliau (kartais daroma norint apsaugoti nuo šalčių), augalas gali žiemoti gerai, bet nerezultatuoti žydėjimu. Ištaisymas: pavasarį arba rudens pradžioje atsargiai perkasti ir persodinti taip, kad pumpurai būtų reikiame gylyje, nenaudojant užpylimo priemaišų tiesiai ant pumpuro.
Antra klaida: netinkama vieta — per mažai saulės
Bijūnui reikalinga saulė: bent 6 valandos tiesioginės saulės per dieną, geriausia rytinė ir vidurdienio saulė. Pavėsyje augalas dažniau skiria resursus lapų ir šaknų augimui nei pumpurų formavimuisi. Taip pat svarbu vengti šalnų duobių ir statinių sienų, kurios vėsiomis naktimis kondensuoja drėgmę. Jei vieta per šešėlinga, geriausias sprendimas — persodinti į atviresnę vietą su geru saulės apšvietimu arba parinkti šviesią lovą, apsaugotą nuo šaltų vakarinių vėjų.
Trečia klaida: kaimyninių augalų šaknų konkurencija
Bijūnai blogai toleruoja intensyvią šaknų konkurenciją. Jei šalia auga medžiai ar agresyvūs daugiamečiai, bijūnas eikvoja maistines medžiagas ir vandenį šaknų augimui, ne žiedams. Laikykite 80–100 cm atstumą iki didesnių krūmų ir pusantro metro iki medžių. Jei negalite persodinti, apsvarstykite šaknų barjerą arba šaknų pašalinimą aplink 60–80 cm spinduliu. Pašalinus konkurentus, augalas dažnai jau kitą sezoną pradeda kaupti pumpurus.
Ketvirta klaida: per maža sodinimo duobė ir blogas drenažas
Tinkama sodinimo duobė — apie 60 cm pločio ir 60 cm gylio, su 10–15 cm drenažo sluoksniu (smulkaus žvyro arba skalda) dugne. Užpylimui naudokite mišinį: kibiras gero humuso, kibiras švaraus smėlio, stiklinė pelenų, šaukštas superfosfato. Šviežio mėšlo nenaudokite — jis skatins lapų augimą, bet slopins žydėjimą. Po pasodinimo dirvą suskleiskite, gerai palaistykite ir uždenkite mulčiu storio 5–8 cm sluoksniu, kad išlaikytumėte drėgmę ir temperatūros svyravimus.
Kaip padėti augalui po klaidų ištaisymo: pavasarį tręškite azotu tik paskatinti šaknų atstatymą (nedidelėmis dozėmis), pumpurų krovimosi laikotarpiu duokite fosforo ir kalio (pelenai, superfosfatas, kalio mineraliniai trąšų kompleksai). Po žydėjimo dar kartą praturtinkite kalio trąšomis, kad būtų formuojami kitų metų pumpurai. Venkite azoto antrąją vasaros pusę — jis skatina lapiją ir atideda žydėjimą.
Rudenį nupjauskite sausus stiebus palikdami 10–12 cm virš žemės, lapus paliekant iki šalnų — jie padeda sukaupti maisto medžiagas šaknims. Po persodinimo bijūnas gali prireikti vieno ar dviejų sezonų pilnam atsistatymui: pirmą sezoną jis daugiausia atstato šaknų sistemą, antrą — pradeda skirti daugiau energijos pumpurų formavimui. Ištaisę šias keturias klaidas, daugelis sodininkų džiaugiasi gausiu žydėjimu jau po dviejų sezonų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.