Erkinis encefalitas yra viena pavojingiausių užkrečiamųjų ligų, kurią gali perduoti užsikrėtusios erkės. Lietuva pagal sergamumą šia liga jau ilgą laiką užima vadinamąją „lyderės” poziciją Europos Sąjungoje. Pernai Užkrečiamųjų ligų centras užfiksavo net 58 proc. didesnį erkinio encefalito atvejų skaičių nei metų prieš tai, o sergamumo rodikliai išaugo iki 20,8 atvejo 100 tūkstančių gyventojų, palyginti su 13,3 atvejo anksčiau.
Erkinis encefalitas pasireiškia dviem fazėmis, kurios labai skiriasi savo eiga ir simptomais. Pirmoji fazė dažnai primena į gripą panašų susirgimą – pasireiškia bendru silpnumu, pakilusia temperatūra, galvos skausmais, pykinimu, šaltkrėčiu ir net viduriavimu. Dėl šių nespecifinių simptomų dauguma žmonių nesusimąsto apie erkes – jie mano, kad serga sezonine virusine infekcija arba net alergija. Ši fazė trunka apie vieną ar dvi savaites, ir dažniausiai simptomai pranyksta, todėl pacientas gali jaustis pagijęs, nors virusas tuomet jau gali plisti nervų sistemoje.
Antroji fazė: klastinga ir sunkiai gydoma
Antroji ligos stadija yra kur kas pavojingesnė – virusas pasiekia centrinę nervų sistemą ir sukelia smegenų bei jų dangalų uždegimą. Šioje fazėje pasireiškia intensyvus karščiavimas, stiprūs galvos skausmai, vėmimas, pykinimas, o kartais ir sąmonės sutrikimai. Labai sunkiais atvejais liga gali progresuoti iki komos ir sukelti mirtį. Nepaisant gydymo, beveik pusė persirgusių pacientų kenčia nuo ilgalaikių komplikacijų, kurios gali pasireikšti pusiausvyros sutrikimais, atminties problemomis, kalbos ir dėmesio koncentracijos sutrikimais ar net paralyžiumi. Šių komplikacijų gydymas yra sudėtingas, o jų trukmė gali siekti mėnesius ar net metus.
Prevencija – geriausia apsauga
Kadangi erkinis encefalitas yra itin pavojinga ir sudėtingai gydoma liga, pagrindinė apsauga – prevencija. Ekspertai ypač rekomenduoja skiepytis nuo erkinio encefalito, ypač tiems, kurie dažnai praleidžia laiką gamtoje, lankosi miškuose, parkuose ar kitose erkių plitimo zonose.
Skiepai ne tik sumažina užsikrėtimo riziką, bet ir reikšmingai sumažina komplikacijų tikimybę.
Svarbu žinoti, kad infekcija gali plisti ne tik per erkių įkandimus. Egzistuoja ir alimentarinis užsikrėtimo kelias – per nepasterizuotą, virusu užterštą pieną, dažniausiai ožkos arba karvės. Todėl rekomenduojama vengti nepatikrintų pieno produktų, ypač per erkių aktyvumo sezoną.
Praktiniai patarimai – kaip išvengti erkių įkandimų
Erkės dažniausiai gyvena drėgnose vietose su tankia augmenija. Svarbu aptarti, kad erkių aktyvumo laikotarpis Lietuvoje trunka daugiausia nuo birželio iki spalio mėnesio, nors dėl klimato kaitos erkės gali būti aktyvios beveik ištisus metus.
Keliaujant į gamtą svarbu apsirengti tinkamai: rinktis šviesius, ilgomis rankovėmis ir kelnių kojinėmis drabužius, pratempti kelnes į batus ar kojines. Taip pat rekomenduojama naudoti specialius repelentus, kurie efektyviai atbaido erkes. Po grįžimo iš miško ar parko būtina kruopščiai apžiūrėti visą kūną ir ypač plaukus, kad kuo greičiau būtų pastebėta ir pašalinta erkė.
Kaip saugiai pašalinti erkę ir ką daryti įkandus
Jei nepavyko išvengti erkių įkandimo, labai svarbu ją pašalinti tinkamai. Erkę reikia traukti lėtai ir atsargiai naudojant pincetą, suėmus kuo arčiau odos už galvutės, vengiant erkių kūno suspaudimo, nes tai gali išskirti papildomų virusų ar bakterijų į organizmą.
Įkandimo vieta būtina nuvalyti dezinfekuojančia priemone arba muiluotu vandeniu. Rekomenduojama pažymėti įkandimo datą ir stebėti savo būklę per ateinančias savaites – jeigu pasireiškia karščiavimas, galvos skausmai ar kiti nerimą keliantys simptomai, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją, net jei niekada nepastebėjote erkės.
Erkinis encefalitas yra sudėtinga ir klastinga liga, tačiau tinkamos prevencijos priemonės ir sąmoningumas gali ženkliai sumažinti riziką susirgti. Skiepijimasis, atsargumas gamtoje ir greitas reagavimas į erkės įkandimą – pagrindiniai žingsniai, padedantys išvengti šios pavojingos ligos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.