Vis daugiau specialistų įspėja, kad lėtinė inkstų liga dažnai lieka nepastebėta laiku, nes ankstyvosiose stadijose ji gali nesukelti jokų simptomų. Dėl to daug pacientų sužino apie ligą tik tuomet, kai inkstų funkcija jau reikšmingai sutrikusi, nors inkstų patikra yra paprasta, neinvazyvi ir prieinama.
Kada verta pasitikrinti inkstų funkciją?
Ypač svarbu pasitikrinti žmonėms, turintiems žinomų rizikos veiksnių. Tai — sergantys cukriniu diabetu, turintys padidėjusį kraujospūdį, asmenys, kuriems nustatytos širdies ir kraujagyslių ligos, taip pat žmonės su antsvoriu ar nutukimu ir tie, kurių šeimoje yra buvę inkstų ligų. Riziką padidina ir amžius — vyresni nei 60 metų asmenys turi dažniau atlikti profilaktinius tyrimus.
Paprasti ir efektyvūs tyrimai
Europos inkstų asociacija rekomenduoja praktinę ABCDE tyrimų sistemą, padedančią įvertinti širdies, inkstų ir metabolinę riziką. Sistema apima albuminurijos nustatymą, kraujospūdžio matavimą, cholesterolio ir gliukozės kiekio vertinimą bei inkstų funkcijos įvertinimą pagal kreatinino koncentraciją ir apskaičiuojamą glomerulų filtracijos greitį (eGFR). Paprasti kraujo ir šlapimo tyrimai dažnai leidžia nustatyti problemą ankstyvose stadijose, kai galima imtis veiksmingų priemonių ligos progresui sulėtinti.
„Lėtinė inkstų liga yra klastinga, nes ilgą laiką nejuntama ir yra pavojinga. Ji gali sukelti inkstų nepakankamumą ir didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Gera žinia ta, kad ši liga gana lengvai diagnozuojama, tačiau dėl nepastebimų ligos simptomų žmonės dažnai nesikreipia į gydytojus ir neatlieka net paprastų profilaktinių tyrimų, kurie galėtų padėti ligą nustatyti daug anksčiau“, – sako prof. dr. I. A. Bumblytė.
Ką reiškia albuminurija ir kodėl ją verta tirti?
Vienas iš pirmųjų inkstų pažeidimo rodiklių yra albuminurija — padidėjęs baltymų (albuminų) kiekis šlapime. Tai signalas, kad inkstų filtrai gali būti pažeisti. „Vienas svarbiausių ankstyvų inkstų pažeidimo rodiklių yra albuminurija – padidėjęs albuminų kiekis šlapime.
Moksliniai tyrimai rodo, kad šis rodiklis yra ne tik ankstyvas lėtinės inkstų ligos požymis, bet ir nepriklausomas širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnys“, – sako prof. dr. I. A. Bumblytė.
Todėl, aptikus albuminuriją, gydytojai dažnai atlieka papildomus tyrimus ir koreguoja gydymą: riboja kraujospūdį, gerina gliukozės kontrolę, rekomenduoja mitybos ir gyvenimo būdo pokyčius bei kartais skiria specifinius medikamentus, saugančius inkstus.
Kaip dažnai tikrintis ir kur kreiptis?
Rizikos grupėms rekomenduojama atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus bent kartą per metus, o esant pakitimams – dažniau ir kartu su gydytoju nefrologu. Profilaktiniai tyrimai gali būti paskirti šeimos gydytojo kabinete; esant abejonių ar reikšmingiems rodikliams, prireikus atliekami papildomi tyrimai, įskaitant inkstų ultragarsą.
„Anksti nustatyta lėtinė inkstų liga dažnai gali būti sėkmingai kontroliuojama ir tokiu būdu užkertamas kelias inkstų nepakankamumui. Todėl svarbiausia žinutė pacientams – žinoti savo rizikos veiksnius ir nedelsti pasitikrinti. Norint pasitikrinti inkstų funkciją, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali paskirti pagrindinius kraujo ir šlapimo tyrimus, o prireikus nukreipti pas gydytoją nefrologą“, – teigia prof. I. A. Bumblytė.
Lietuvoje pacientams suteikiamos gydymo galimybės atitinka tarptautinius standartus: egzistuoja dializės ir transplantacijų galimybės bei stiprėjanti diagnostika. Vis dėlto nacionalinio lėtinės inkstų ligos registro trūkumas apsunkina tikslių duomenų apie sergamumą rinkimą, todėl profilaktika ir ankstyva diagnostika išlieka kertinė priemonė visuomenės sveikatai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.