Prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad visuotinį vaikinų šaukimą į Lietuvos kariuomenę planuojama įgyvendinti nuo 2032 metų. Sprendimas priimtas atsižvelgus į dabartinius kariuomenės pajėgumus, parengimo terminus ir finansinius reikalavimus, kuriems užtikrinti reikės papildomų investicijų bei personalo.
Kodėl 2032 metai?
Prezidentas paaiškino, kad reikalingas laikas kokybiškam parengimui: „Norint, kad šauktiniai būtų parengti kokybiškai – laikantis to 9 mėnesių parengimo termino, norint įvertinti visus papildomus finansinius poreikius tam, kad būtų sukurta pakankama ir ori apgyvendinimo infrastruktūra, kad būtų parengti instruktoriai – jų reikės apie 350 papildomai (…), instruktoriaus parengimas 3–4 metus”. Šie skaičiavimai lemia ir investicijų projekciją – prezidento teigimu, reikės maždaug 120 mln. eurų infrastruktūrai ir pajėgumams užtikrinti.
Merginų šaukimas ir visuomenės nuomonė
Prezidentas aiškino, kad kol kas kalbama apie vaikinų šaukimą, o savanoriškumo principas išliks: „Kalbėdami apie visuotinį šaukimą, kalbame, žinoma, apie vaikinų šaukimą. Savanoriškumo principas bus išsaugotas. Kitaip tariant, norinčios tarnauti merginos, be jokios abejonės, bus kviečiamos tarnauti taip pat”, – prezidentūroje pranešė G. Nausėda. Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras pabrėžė, kad sprendimas nešaukti merginų šiandien nėra nusistatymas prieš jas: „Jokiu būdu niekas nėra nusistatęs prieš moterų šaukimą į Lietuvos kariuomenę. Tačiau šiai dienai turėdami pakankamą kiekį vyriškos lyties Lietuvos piliečių, mes tą klausimą sprendžiame nuosekliai pašaukdami tik vaikinus”.
Rezervai, instruktoriai ir politinė diskusija
Kariuomenės vadovo argumentai grindžia sprendimą apie laipsnišką įvedimą: virš 40 tūkst. aktyvaus rezervo karių kasmet kviečiami į kartotinius mokymus, tad sistemos perkrovimas būtų rizikingas. Premjeras Mindaugas Sinkevičius pripažino pageidavęs ambicingesnio termino, tačiau Vyriausybė pasirinko pasikliauti kariuomenės vertinimais: „Man gal norėjosi ambicingesnio plano, bet kariuomenė nusvėrė argumentais, kada jie bus pasirengę.” Konservatoriai šią savaitę siūlė pradėti nuo 2030 metų, tačiau kariuomenės pasirengimas leido atidėti įvedimą iki 2032-ųjų.
Oro erdvės apsauga ir dronų grėsmė
Be įtraukimo į šaukimą, Vyriausybė aptarė ir oro erdvės saugumą. Prezidentas nurodė, kad sprendimus apie gyventojų perspėjimą decentralizuos: „Sprendimus dėl informavimo priims Karinių oro pajėgų operatyvinis budėtojas.” Tačiau sprendimai dėl numušimo lieka sudėtingesni ir priklauso nuo NATO koordinacijos. Taip pat planuojami algoritmų pakeitimai, kad „Geltonos” spalvos perspėjimas būtų aktyvuojamas anksčiau, artėjant objektui prie sienos.
Bendradarbiavimas su partneriais
Prezidentas taip pat pripažino, jog bendradarbiavimas su Ukrainos gynybos pramone kol kas nepasiekė prognozuotų apimčių dėl eksporto licencijų ir pajėgumų trūkumo. Lietuvos pramonė rengia pasiūlymų laišką, kad parodytų didesnes gamybos ambicijas ir užtikrintų platesnį bendradarbiavimą.
Visuotinis šaukimas žymi svarbų pokytį nacionalinėje saugumo strategijoje: tai reikalauja ne tik finansų, bet ir visuomenės sutarimo, infrastruktūros plėtros bei ilgo instruktorių rengimo proceso. Diskusijos dėl įvedimo termino ir merginų šaukimo tęsis, kol bus išstumos visos praktinės ir politinės sąlygos.