Pavasario atokvėpis daugeliui primena norą stiprinti sveikatą natūraliais produktais. Vienas populiariausių patarimų – valgyti daigintų sėklų ir želmenų, kurie vertinami kaip koncentruotas vitaminų, fermentų ir mikroelementų šaltinis. Tačiau šią temą prižiūri skirtingi požiūriai: nuo entuziastingų ūkininkų rekomendacijų iki gydytojų ir onkologų perspėjimų apie galimas rizikas.
Tikras vitaminų šaltinis
Daiginimo šalininkai pabrėžia, kad sėklų daiginimas žymiai padidina maistinių medžiagų koncentraciją ir daro jas lengviau įsisavinamas. Kaip teigia ilgą laiką daigais užsiimantis ūkininkas:
„Kad skirtingose sėklose itin daug žmogaus organizmui naudingųjų maistinių medžiagų – vitaminų, fermentų, mikroelementų, jokia naujiena. Tačiau faktą, kad sėklas daiginant šių medžiagų kiekis išauga net kelis kartus, žino nedaugelis.
Pavyzdžiui, vien daigintuose kviečiuose aptinkama 50 kartų daugiau vitamino E, 10 kartų daugiau vitamino B6, net iki keturių kartų daugiau kitų B grupės vitaminų, dusyk daugiau baltymų“, – teigė jau daugelį metų prekyba daigais užsiimantis ūkininkas.
Jis taip pat pabrėžė baltymų, skaidulų ir kitų medžiagų naudą: „Daigintose sėklose esantys baltymai skatina ląstelių ir audinių atsinaujinimą, taip pat daigintos sėklos – puikus tirpiųjų skaidulų šaltinis.
Reguliariai valgomi daigai mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina širdies ir smegenų veiklą bei virškinimą, stabdo mažakraujystės vystymąsi.
„Kasdieniam vartojimui puikiai tinka daigintos ridikėlių, lęšių, porų, linų, garstyčių, įvairių ankštinių daržovių sėklos, taip pat kai kurių pašarinių augalų sėklos.
Netinka pomidorų, pelėžirnės sėklos, mat jose linkę kauptis sveikatai kenksmingi junginiai.
Skirtingų sėklų daigai pasižymi skirtingomis skoninėmis savybėmis, todėl ir patiekalus jais verčiau gardinti skirtingai, pagal skonį“, – sakė jis.
Gydytojų perspėjimai ir rizikos
Vis dėlto sveikatos specialistai ragina nepriimti vienpusiškų išvadų. Ypač atkreipiama dėmesį į pacientus, sergančius lėtinėmis ligomis ar onkologinėmis ligomis.
Vienas garsiausių Lietuvos fitoterapeutų ir onkologas Juozas Ruolia išsakė aštresnį požiūrį, perspėdamas dėl kai kurių daigų sudedamųjų dalių poveikio:
„Didžiausia bėda, kad, turėdami 15–20 daržovių, esame save nuskurdinę. Negauname vitaminų, fermentų, enzimų, mūsų organizme nėra fermentų, kurie skaido augalų celiuliozę, ląstelieną.
Tik perlaužus ląstelę iš jos pasisavinami vitaminai ir fermentai. Genetiškai žmogus užkoduotas užaugusiam svogūnui, grūdui, saulėgrąžai.
Daiguose yra auksinų. Jeigu iš tų daigų padarytume sulčių ir jų įpiltume į ląstelių kultūrą, kur auga vėžinės ląstelės, jos dvigubai ar trigubai greičiau pradėtų augti. Vitaminai ir fermentai vaidina antraeilį, trečiaeilį vaidmenį.
Auksinai ir geberelinai turi kancerogeninių savybių. Pakitusią ląstelę, nuvargusią ląstelę su kancerogenu, be vitaminų, be enzimo, be fermentų jie paveikia taip, kad ląstelėje slypinčius pagedusius genus paskatina ne atsistatyti, o daugintis.
Žmogus to daigo gauna nedaug. Jeigu jis gautų grūdų košės, tyrės, penkių grūdų košės, šešių grūdų košės, tada jis gautų visas statybines medžiagas ir visas medžiagas savireguliacijai.
Be to, fitoterapeutas pridūrė: „Būkime atidūs ir su daigais nežaiskime. Ypač tai aktualu mergaitėms ir berniukams iki 15 metų, kol nesusiformavusi lytinė sistema, nesusiformavę hormonai, nes daiguose yra moteriškų ir vyriškų hormonų, t. y. estrogenų ir progesteronų, kurie iškreipia natūralią fiziologinę eigą.
Tai ypač aktualu nėščiosioms iki trijų mėnesių, kai formuojasi audiniai, nes gali kilti ir persileidimas“, – žiniasklaidai kalbėjo fitoterapeutas J.Ruolia.
Praktiniai patarimai ir rekomendacijos
Sveikos mitybos specialistai siūlo subalansuotą požiūrį: daigai gali būti vertingas šviežių daržovių papildas, bet jautriems asmenims reikėtų laikytis atsargumo. Patarimai: laikyti daigus švarioje aplinkoje, plauti ir, esant rizikai, truputį pakaitinti (įdėti į karštą patiekalo pabaigoje), vengti žalių sulčių ir didelio kiekio neapdorotų daigų imuniteto nusilpusiems pacientams, vaikams ir nėščiosioms. Konsultacija su gydytoju arba dietologu yra rekomenduojama, ypač sergantiems lėtinėmis ligomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.