Rudeniui įsibėgėjant daugelis žmonių dažniau užkrečia peršalimo ligomis ir kartais gripo simptomus laiko tik paprastu negalavimu. Visgi kaikuriems gripas gali atnešti daug rimtesnių komplikacijų, netgi didinti miokardo infarkto riziką, perspėja šeimos gydytoja Elena Šukė.
Praėjusią žiemą Lietuvoje gripu sirgo daugiau kaip 127 tūkst. gyventojų, o nuo šios ligos mirė net 75 žmonės. „Gripas – tai ne tik kelių dienų karščiavimas ir silpnumas, bet dažnai ir pavojingos komplikacijos, ypač širdies ir kraujagyslių sistemoje“, – teigia gydytoja.
Gripo komplikacijos ir rizikos
Dažniausias gripo komplikacijas sudaro plaučių uždegimas, kuris pats savaime gali būti pavojingas gyvybei. Tačiau dar didesnė grėsmė kyla dėl širdies ir kraujagyslių komplikacijų. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad nepasiskiepijusiems pacientams per pirmąsias tris dienas po užsikrėtimo gripo virusu miokardo infarkto rizika išauga net dešimt kartų, o insulto – aštuonis kartus. Šios rizikos nėra susijusios su ligos simptomų intensyvumu – net lengvas gripas gali tapti pavojingu.
Skiepijimosi svarba ir rekomendacijos
Siekiant sumažinti tiek pačią ligą, tiek jos komplikacijas, rekomenduojama kasmet pasiskiepyti nuo gripo. Vakcinos sudėtį nustato Pasaulio sveikatos organizacija pagal pasaulio laboratorijų informaciją apie virusų štamus. Šiemet rekomenduojama naudoti trivalentę vakciną, kuri saugo nuo trijų pagrindinių virusų: A/Victoria, A/Croatia ir B/Austria. Ankstesniais sezonais naudota keturvalentė vakcina nuo B/Yamagata viruso šiemet nelabai reikalinga, nes šis štamas šiuo metu nesiklesti.
Skiepytis verta planuoti spalio viduryje arba pabaigoje, nes imunitetas, susidarantis po vakcinos, stipriausias būna per pirmuosius pusę metų. Nepaisant to, skiepytis galima ir lapkritį ar gruodį, nes gripo sezonas dažnai tęsiasi iki pavasario.
Specialios vakcinos ir platesnė nauda
Vyresniems nei 60 metų žmonėms rekomenduojama rinktis sustiprintos sudėties vakciną, kuri turi keturis kartus daugiau viruso antigeno ir pasižymi didesniu efektyvumu. Tai ypač svarbu dėl vyresnio amžiaus žmonių silpnesnio imuniteto įprastoms vakcinoms.
Kasmetinis skiepijimas nuo gripo taip pat padeda stiprinti organizmo atsparumą ir kitoms kvėpavimo takų infekcijoms. Daugelis pacientų, kurie reguliariai skiepijasi, pastebi, kad rečiau serga ne tik gripu, bet ir paprastomis peršalimo ligomis, o jų sveikata būna stabilesnė ilguoju laikotarpiu.
Apibendrinant, gripo prevencija yra svarbi ne vien dėl paties viruso, bet ir dėl komplikacijų, kurios gali būti gyvybei pavojingos, įskaitant padidėjusią miokardo infarkto riziką. Todėl skiepijimasis nuo gripo tampa ne tik individualine apsauga, bet ir visuomenės sveikatos prioritetu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.