Storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų, tačiau laiku nustatytas šios ligos pradinis etapas leidžia ją efektyviai gydyti ir išsaugoti gyvybę. Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas pabrėžia, kad tik profilaktinės patikros gali padėti anksti atpažinti šią ligą. Deja, daugelis gyventojų vis dar nesikreipia savo sveikatos patikrinimui, dėl ko dažnai liga nustatoma per vėlai.
Pasak specialisto, ypač svarbu, jog žmonės atkreiptų dėmesį į siūlomas profilaktines programas, kurioms priklauso 50–74 metų amžiaus asmenys, neturintys nustatyto storosios žarnos vėžio diagnozės. Šiai grupei siūloma atlikti imunocheminį slapto kraujavimo išmatose testą (iFOBT), kuris yra paprastas, neskausmingas ir gali būti atliekamas namuose. Šis testas leidžia anksti aptikti galimus pokyčius storosios žarnos gleivinėje, o teigiamas rezultatas veda į tiksliau atliekamas kolonoskopijos procedūras.
Patogi ir efektyvi profilaktikos programa
Per pastaruosius metus šioje srityje įvyko reikšmingų pokyčių. Nuo 2024 metų lapkričio Lietuvoje pradėtas vykdyti bandomasis projektas, kurio metu testų rinkiniai siunčiami tiesiai į pacientų namus, kartu su išsamiomis instrukcijomis, kaip taisyklingai atlikti išmatų ėmimą. Tai itin patogu, nes gydymo įstaigoje vykstantis tyrimas tampa nebūtinas pradiniam patikrinimui. Toks sprendimas turi didinti gyventojų sąmoningumą ir aktyvumą savikontrolėje. Sveikatos apsaugos ministerijos planas – nuo 2026 metų šią sistemą įdiegti visos Lietuvos mastu.
Doc. dr. A. Dulskas pažymi, kad papildomas tokios formos kvietimas dažnai bent 20–25 proc. didina tikrinamų žmonių skaičių, o tai yra esminis žingsnis siekiant sumažinti vėžio mirtingumą.
Pacientės patirtis – stiprus įrodymas, kaip svarbu profilaktiškai tikrintis
Ponia Birutė (75 m.) atvirai pasidalijo savo istorija, kuri puikiai iliustruoja programos naudą. Ji dalyvavo patikros programoje ir nors pradžioje testas parodė tik polipų buvimą, po kolonoskopijos tyrimo paaiškėjo, kad yra ankstyvos stadijos vėžys.
Nors pradžioje buvo daug emocijų – nuo nerimo iki nepasitikėjimo – moteris pasiryžo gydymui. Ji gavo chemoterapiją ir spindulinę terapiją, kurios buvo gerai toleruojamos, o gydymas privedė prie visiško ligos suvaldymo. Po penkerių metų intensyvios stebėsenos ir regeneracijos ponia Birutė džiaugiasi gera sveikata be jokių metastazių.
Jos patirtis rodo, kaip svarbu ne tik atlikti testą, bet ir nebijoti gydymo, o ir gydymo įstaigose sulaukti profesionalios ir šilto bendravimo bei paramos. Be to, ji paragino žmones neignoruoti jokių simptomų ir nedelsti pasitikrinimo: „Juk polipų aš nejaučiau, o gydytojas pasakė, kad ankstyvoji diagnostika yra gyvybės klausimas.“
Stigos baimės ir mitai – pagrindinės kliūtys profilaktikai
Doc. dr. A. Dulskas įvardija pagrindines priežastis, kodėl tiek daug žmonių nesiima profilaktinių patikrinimų. Pasak jo, dažniausiai tai yra informacijos trūkumas ir nepagrįstos baimės. Žmonės bijo sužinoti blogą diagnozę arba mano, kad neturi simptomų, todėl netikrina sveikatos. Taip pat vyrauja klaidingas supratimas, kad patikros programa yra tiesiog kolonoskopija, kurią daugelis laiko nemalonia ir netgi „gėdinga“ procedūra.
Tačiau testas, kuris būna teigiamas tik apie 10–12 procentų atvejų, yra pradinis žingsnis į tolimesnį ištyrimą. Likusiems dalyviams nėra reikalo bijoti invazinių procedūrų. Gydytojas taip pat nuramina, kad kolonoskopijų atlikimo eilės yra trumpos, dažniausiai ne ilgesnės nei iki dviejų savaičių, ypač didmiesčiuose.
Apibendrinimas ir raginimas rinktis profilaktiką
Svarbiausia žinia iš gydytojo A. Dulsko ir pacientės Birutės pasakojimų yra tokia: profilaktika gali išgelbėti gyvybę. Nesvarbu, ar jaučiate sveikatos sutrikimų ar ne, pasitikrinti verta visiems atitinkamos amžiaus grupės žmonėms. Tai leidžia anksti aptikti ligą, užkirsti kelią sudėtingam gydymui ir užtikrinti kokybiškesnį gyvenimą.
Siekiant susilpninti baimes ir stigmas, būtina plačiau skleisti informaciją visuomenei apie profilaktines patikras ir jų reikšmę. Gydytojo žodžiais tariant, tikrinimasis turi tapti savaime suprantamas ir skatinamas įprotis nuo jaunystės, o sveikata yra kiekvieno asmeninė atsakomybė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.