Vilniaus Markučių mikrorajone įsiplieskusi kova su narkotikų platinimu įgavo naują formą: savivaldybės įmonė, remdamasi policijos siūlymu, nutraukė būsto nuomos išlaidų kompensacijų mokėjimą keliems gyventojams. Sprendimas, priimtas atgaline data nuo liepos 20 d., palietė ir vyresnio amžiaus žmones, tarp jų onkologine liga sergančią 68 metų moterį, kurios advokatė kreipėsi į teismą.
Kas nutiko Markučiuose?
Markučiuose gyventojai ilgai skundėsi viešu narkotikų vartojimu ir prekybos taškais, kurie, dalies gyventojų teigimu, sutelkia apsvaigusius asmenis ir kelia grėsmę viešajai tvarkai. Policijos duomenimis, tarp 2024 m. sausio ir 2026 m. birželio gauta dešimtys pranešimų: vienam namui Pakraščio gatvėje – apie 30 pranešimų, kitam Subačiaus gatvėje – 48, iš kurių 29 susiję su narkotikais. Pradėta 10 ikiteisminių tyrimų.
Kompensacijų nutraukimo pasekmės
Vilniaus miesto būstas ir savivaldybė teigia, jog sprendimas priimtas tam, kad būtų išvengta galimo valstybės lėšų netinkamo panaudojimo, nes kai kurie būstai galėjo būti naudojami nusikalstamai veiklai. Tačiau vietos aktyvistai ir advokatė Eglė Latauskienė kritikavo priemonę kaip neteisingą ir neproporcingą.
„Labai reta situacija, kai policijos pareigūnai, nebesugebėdami Markučiuose suvaldyti situacijos, palietė visiškai su jokiais ikiteisminiais tyrimais nesusijusius asmenis, gyvenančius toje nedidelėje gatvėje. Ten palietė vieną daugiavaikę romų šeimą, moteris gal tris vaikus augina, bet, mano duomenimis, ji išsikėlė. Palietė ir dvi senjores, kurių vienai aš atstovauju. Jos visiškai neturi su tuo nieko bendra ir net nieko apie sprendimą nežinojo, kol būstų savininkas nesikreipė su paklausimu, kodėl už liepos mėnesį nebemokama būsto nuomos išlaidų kompensacija”, – pasakojo E. Latauskienė.
Ji taip pat pabrėžė: „Tos dvi man žinomos senjorės neturi jokio ryšio \[su nusikaltimais\], ten niekas daugiau negyvena: nei sūnėnai, nei sūnūs, nei dukros.
Tiesiog jos gyvena name, kur yra padaryti keturi ar penki butukai. Ir visiems nubraukė, kurie turi tas kompensacijas”, – teigia E. Latauskienė, pridūrusi, kad jos klientės atžvilgiu nėra vykdomi jokie ikiteisminiai tyrimai.
Teisiniai ir socialiniai aspektai
Kriminologai kelia abejonių dėl tokios praktikos teisėtumo ir efektyvumo. Vilniaus universiteto docentas Gintautas Sakalauskas sako: „Jei toks sprendimas buvo priimtas, tai jis mažų mažiausiai keistas. Jei kažkas vartoja, tai yra liga, kaip ir vėžys ar alkoholizmas. Žmonės ligų patys nepasirenka, pagyti yra labai sunku, reikia ilgo laikotarpio ir paramos. Bet išstūmus kažkur kitur, problema gi neišsprendžiama”.
Mindaugas Lankauskas priduria, kad tokie sprendimai greičiausiai tik išstums problemą į kitas miesto vietas: „Sakyčiau, kad tai problemos išstūmimas, o ne užkardymas ar sumažinimas.” Ekspertai ragina kompleksišką požiūrį: stiprinti ikiteisminį darbą prieš prekeivius, plėsti žemo slenksčio gydymo ir socialines paslaugas bei kurti saugią aplinką, kur narkotikų vartotojai būtų linkę kreiptis pagalbos.
Policijos pozicija ir tolesnės galimybės
Policija tvirtina, kad tikslas nėra iškeldinti gyventojus, o užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms: „Mūsų tikslas nėra tiesiog iškeldinti gyventojus ar perkelti problemas į kitą miesto vietą. Siekiame užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, mažinti narkotinių medžiagų platinimą ir jo keliamą riziką bei prisidėti prie saugesnės gyvenamosios aplinkos kūrimo. Ilgalaikiams rezultatams pasiekti nepakanka vien policinių priemonių – būtinas ir institucijų bendradarbiavimas sprendžiant socialines problemas”, – teigia policija.
Kol kas likusiems gyventojams ir teisėsaugai teks ieškoti pusiausvyros tarp viešo saugumo ir socialinės teisingumo principų, kad priemonės prieš nusikalstamumą netaptų netyčiniu kolektyviniu baudimu labiausiai pažeidžiamų gyventojų atžvilgiu.