Lietuvos pievose ir miškuose auganti jonažolė, lotyniškai žinoma kaip Hypericum perforatum, nuo seno vertinama dėl savo vaistinių savybių. Nors kai kada ji vadinama ir švento Jono žole, o liaudyje tituluojama „vaistu nuo 99 ligų“, šis augalas yra nepelnytai pamirštas šiuolaikiniame pasaulyje. Atėjo metas prisiminti šios geltonžiedės žolės naudą žmogaus organizmui ir jos įvairiapusiškumą.
Kas yra jonažolė ir kaip ją atpažinti?
Jonažolė – tai vaistinė žolė, gausiai auganti Lietuvos pievose, pagrioviuose, šlaituose, o retesniais atvejais ir sausuose miškuose. Jos išskirtinis bruožas – ryškiai geltonos spalvos žiedai, kurie traukia akį ir leidžia lengvai atskirti šį augalą nuo kitų. Jonažolė pražysta vasarą, ir būtent žydėjimo pradžia laikoma vertingiausiu laikotarpiu jos rinkimui.
Jonažolės rinkimas ir vartojimo būdai
Norint pasinaudoti visomis jonažolės savybėmis, rinkti ir džiovinti galima visą augalą: tiek žiedus, tiek stiebelius, tiek lapelius. Sudžiovintą jonažolę galima vartoti įvairiais būdais. Populiariausias ir paprasčiausias – arbata, tačiau iš jos taip pat ruošiami nuovirai, užpilai, spiritinės ištraukos ir kompresai.
Poveikis nuotaikai ir nervų sistemai
Bene labiausiai jonažolę išgarsino jos teigiamas poveikis nuotaikai ir nervų sistemos veiklai. Manoma, kad jonažolė padeda pakelti nuotaiką ir mažina nuovargį. Tiems, kurie kenčia nuo nervinio išsekimo, streso, baimės ar bendro nuovargio, patariama vartoti jonažolės arbatą ar jos pagrindu pagamintus preparatus. Nors jonažolė neišgydys rimtų ligų, pavyzdžiui, klinikinės depresijos, ji gali reikšmingai palengvinti jos simptomus.
Kitos naudingosios jonažolės savybės
Ilgą laiką buvo manyta, kad pagrindiniai jonažolės privalumai susiję tik su nervų sistema. Tačiau tai kur kas universalesnis augalas, pasižymintis pozityviu poveikiu ir kitoms organizmo sistemoms. Šių žolelių sudėtyje gausu mineralinių druskų, alkaloidų, eterinio aliejaus, sutraukiančių medžiagų, karotino, cholino, organinių rūgščių, antioksidacinių medžiagų, PP ir C vitaminų bei kitų veikliųjų komponentų.
Jonažolė pasižymi stipriomis priešuždegiminėmis savybėmis, todėl jos preparatai gali būti naudojami tiek vidinei, tiek išorinei dezinfekcijai. Vartojant išoriškai, odos priežiūrai, jonažolė skatina odos regeneraciją. Jos nuoviru galima skalauti burną, valyti sužeistą ar pūliuojančią odą, o taip pat naudoti kompresams ant žaizdų. Be to, švento Jono žolelių kartais rekomenduojama griebtis sergant kai kuriomis ginekologinėmis ligomis. Naudingosios savybės apima ir virškinimo, kraujotakos, bei kepenų veiklos normalizavimą.
Svarbu: įspėjimai ir vartojimas
Nors jonažolė turi daug privalumų, svarbu atminti, kad ji gali sustiprinti kai kurių vaistų poveikį. Dėl šios priežasties, vartojant bet kokius vaistinius preparatus, prieš pradedant naudoti jonažolę ar jos pagrindu pagamintus papildus, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Atsakingas požiūris į jonažolės vartojimą padės išvengti nepageidaujamų reakcijų ir užtikrins saugų bei veiksmingą jos naudojimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.