Gimdos kaklelio vėžys yra viena pavojingiausių moterų onkologinių ligų, kuri dažnai vystosi be jokių akivaizdžių simptomų. Dėl šios priežasties liga dažnai diagnozuojama jau pažengusiame etape, kai gydymas tampa sudėtingesnis ir mažesnė sėkmės tikimybė. Kauno „InMedica” klinikos akušerė Simona Praškevičienė atkreipia dėmesį, kad gimdos kaklelio vėžys yra didelė grėsmė ne tik moters gyvybei, bet ir gyvenimo kokybei, nes gali stipriai sutrikdyti vaisingumą.
Remiantis Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuva išsiskiria nepalankiais rodikliais. Čia gimdos kaklelio vėžys yra šešta pagal dažnumą moterų onkologinė liga, kasmet diagnozuojama apie 400 naujų atvejų. Mirtingumas taip pat yra vienas didžiausių tarp Europos Sąjungos šalių: daugiau nei 200 moterų kasmet netenka gyvybės dėl šios ligos. Sergamumo rodikliai Lietuvoje beveik du kartus viršija Europos vidurkį, todėl ligos ankstyvas atpažinimas ir prevencija yra itin svarbūs.
Ikivėžiniai pakitimai – tylus priešas
Gimdos kaklelio vėžys savo vystymosi pradžioje dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl moterys gali net nesusimąstyti apie galimą pavojų. Pirmosios ligos apraiškos dažnai pasireiškia tik vėlesniuose etapuose, pavyzdžiui, po lytinių santykių atsiradus kraujingoms išskyroms ar tepimams. Kai navikas plečiasi, gali pasireikšti skausmai dubens srityje, kojose, atsirasti galūnių patinimai, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai. Deja, kuo liga labiau pažengusi, tuo gydymo galimybės siauresnės ir pasveikimo tikimybė mažesnė.
Gimdos kaklelio vėžio riziką didina kelios pagrindinės priežastys. Tai ankstyvi lytiniai santykiai, daug lytinių partnerių, rūkymas, nusilpęs imunitetas, bei prasta socialinė ir ekonominė padėtis. Vis dėlto svarbiausias veiksnys – žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris yra nustatomas net 99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų. ŽPV pirmiausia sukelia ikivėžinius pakitimus – ląstelių struktūros pokyčius, kurie dar nėra vėžiniai, tačiau gali vystytis į vėžinę ligą per kelis metus ar net dešimtmečius.
ŽPV vakcina ir ankstyva diagnozė – kertiniai prevencijos žingsniai
ŽPV yra pati dažniausia lytiniu keliu plintanti infekcija, sukelianti ne tik gimdos kaklelio vėžį, bet ir kitus onkologinius susirgimus, paveikiančius išangę, lytinius organus, galvos ir kaklo sritį tiek moterims, tiek vyrams. Nors mažos rizikos ŽPV tipai gali sukelti lytinių organų karpas, aukštos rizikos tipai, tarp kurių agresyviausi yra 16 ir 18, dažniausiai lemia onkologines ligas.
Siekiant apsisaugoti nuo šios virusinės infekcijos ir sumažinti gimdos kaklelio vėžio riziką, Lietuvoje nuo 2016 metų nemokamai skiepijamos 11 metų mergaitės, o nuo praėjusių metų ir berniukai. Vakcinacija susideda iš dviejų dozių, kurių intervalas turi būti bent 6 mėnesiai. Vyresniems nei 15 metų asmenims rekomenduojamos trys dozės, kurios padeda suformuoti ilgalaikį imunitetą. Šiuo metu naudojama devynvalentė vakcina, apsauganti nuo devynių ŽPV tipų, kurie yra atsakingi už apie 90 proc. onkologinių susirgimų.
Vis dėlto svarbu paminėti, kad vakcinacija nėra absoliutus garantas nuo ŽPV infekcijos, todėl labai svarbūs lieka reguliarūs profilaktiniai tyrimai. Lietuvoje nuo 2004 metų vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, kurioje moterims nuo 25 iki 34 metų amžiaus kas trejus metus atliekamas PAP testas, o nuo 35 iki 59 metų – aukštos rizikos ŽPV testas kas penkerius metus. Šie atliekami tyrimai leidžia anksti nustatyti ikivėžinius pakitimus ir pradėti gydymą, taip žymiai sumažinant vėžio išsivystymo riziką.
Kaip tinkamai pasiruošti tyrimams ir užtikrinti prevenciją?
Tyrimas atliekamas neskausmingai, paimant ląsteles nuo gimdos kaklelio paviršiaus specialiu instrumentu. Optimalus laikas atlikti testą yra tarp 10 ir 20 menstruacinio ciklo dienų, ne mėnesinių metu. Prieš tyrimą rekomenduojama bent 48 valandas nevartoti tamponų, nevykdyti lytinių santykių ir nevartoti intravaginalinių preparatų ar tirpalų. Reguliarus dalyvavimas prevencinėje programoje kartu su sveika gyvensena ir ŽPV vakcinacija yra efektyviausi būdai mažinti gimdos kaklelio vėžio riziką.
Apibendrinant, gimdos kaklelio vėžys – tai klastinga ir pavojinga liga, kuri gali ilgai pasireikšti be simptomų. Todėl svarbu prisiminti, kad savalaikis gydymas ir prevencija prasideda nuo informuotumo, reguliarumo ir atsakingumo savo sveikatos atžvilgiu. Skatindami profilaktinius tyrimus bei vakcinaciją, galime prisidėti prie šios onkologinės ligos prevencijos ir tokiu būdu išsaugoti daugybės moterų gyvybes ir gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.