Depresija yra viena iš dažniausių psichikos sveikatos problemų, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad sveika mityba ir fizinis aktyvumas gali būti ne tik efektyvi priemonė lengvos ar vidutinės depresijos simptomams mažinti, bet ir suteikti visapusišką naudą organizmui. Australijos Deakino universiteto Maisto ir nuotaikos centro specialistų atliktas tyrimas parodė, jog mitybos ir fizinių pratimų programa sumažino depresijos simptomus net 42 procentais, kas beveik prilygsta tradicinei psichoterapijai.
Gyvenimo būdo pokyčiai – patikima pagalba depresijai
Tyrime dalyvavo 182 asmenys, sergantys lengvos ar vidutinio sunkumo depresijos forma. Jie buvo atsitiktinai suskirstyti į dvi grupes: pirmajai buvo skirti gyvenimo būdo pokyčiai, apimantys mitybos gerinimą ir fizinio aktyvumo didinimą, o antrajai – kognityvinė elgesio terapija (KET), laikoma psichikos sveikatos priežiūros auksiniu standartu. Pasaulį vis dar gelbstinant nuo COVID-19 pandemijos, abu būdai buvo taikomi nuotoliniu būdu – internetu.
Gyvenimo būdo terapijos užsiėmimus vedė kvalifikuoti dietologai ir fizinių pratimų specialistai, kurie dalyviams suteikė moksliniais įrodymais pagrįstus patarimus, kaip palaipsniui didinti fizinę veiklą ir sveikai maitintis, remiantis modifikuota Viduržemio jūros regiono dieta. Užsiėmimų dalyviams taip pat buvo išduoti išmanieji laikrodžiai fizinei veiklai stebėti. Tuo tarpu kognityvinės elgesio terapijos grupė mokėsi valdyti neigiamas mintis ir elgesį naudodama specialias knygutes ir nerimą mažinančias priemones, pavyzdžiui, streso kamuoliukus.
Tyrimo svarba ir praktinė nauda psichikos sveikatos srityje
Tyrimo autorė profesorė Adrienne O’Neil pažymėjo, kad abiejų grupių užsiėmimų trukmė, dažnumas ir grupių dydis buvo vienodi. Skirtumas buvo tik terapeutų profesinė specializacija ir užsiėmimų turinys. Po aštuonių savaičių stebėjimo depresijos simptomai gyvenimo būdo pokyčius įgyvendinusioje grupėje sumažėjo 42 proc., tuo tarpu kognityvinę elgesio terapiją taikiusiųjų grupėje – 37 proc.
Dar viena svarbi tyrimo detalė buvo išlaidų analizė: gyvenimo būdo progamos vykdymas buvo ekonomiškai naudingesnis, nes dietologų ir fiziologų valandiniai įkainiai paprastai yra mažesni nei psichologų.
Šis faktas gali būti aktualus šalyse, kur trūksta psichikos sveikatos specialistų, nes gyvenimo būdo pokyčiai gali tapti alternatyviu ir efektyviu psichikos sveikatos gerinimo būdu.
Mityba ir nuotaika – ar tai susiję?
Naujausi moksliniai duomenys taip pat įrodo, jog nesveikas maistas, ypač dažnas gruzdintų bulvyčių vartojimas, gali didinti nerimo ir depresijos riziką. Ankstesni tyrimai atskleidė, kad šio maisto vartojimas susijęs su 12 proc. didesne nerimo ir 7 proc. didesne depresijos rizika. Tokį poveikį daro greitas kraujo cukraus kiekio šuolis po nesveiko maisto suvalgymo, kuris sukelia hormoninius svyravimus, neigiamai veikiančius nuotaiką.
Tyrėjai pažymi, kad nors tradiciškai gyvenimo būdo pokyčiai psichikos sveikatos priežiūroje buvo vertinami tik kaip papildoma priemonė, šis tyrimas gali pakeisti požiūrį. Dabar aišku, kad tinkama dieta ir reguliarus fizinis aktyvumas gali tapti neatsiejama depresijos gydymo dalimi, prisidedančia prie geresnės gyvenimo kokybės ir stipresnės psichinės sveikatos.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad tokie gyvenimo būdo pokyčiai neturi pakeisti profesionalios psichikos sveikatos specialistų konsultacijų, ypač sunkesniais atvejais. Gydymas turėtų būti kompleksiškas ir individualiai pritaikytas kiekvienam žmogui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.