Šiandien manyje nerimą kelia raudona dėmė ant baltos akies dalies? Dažniausiai tai yra subkonjunktyvinis kraujavimas — paviršinė kraujagyslės plyšimo forma, kai kraujas susigeria po jungine. Nors išorinis vaizdas gali atrodyti dramatiškai, tokie kraujavimai dažniausiai nėra pavojingi regėjimui ir savaime praeina per kelias savaites.
Kas sukelia kraujagyslės plyšimą akyje?
Pagrindinės priežastys — staigus ir trumpalaikis spaudimo padidėjimas venose bei kapiliaruose. Tai gali sukelti stiprus kosulys, čiaudulys, vėmimas, ilgai trunkantis intensyvus fisinis krūvis arba staigus spaudimo pokytis (Valsalvos manevras). Dažna priežastis — ir mechaninis poveikis: trynimas, kontakto su lęšiais įdėjimas ar išėmimas, smūgis ar kitos traumos.
Be to, yra sisteminių rizikos veiksnių: aukštas kraujospūdis, diabetas, kraujo krešėjimo sutrikimai ar vartojami antikoaguliantai (kraujo skystintojai). Senyvi žmonės turi mažesnį kraujagyslių elastingumą, todėl plyšimai jiems nutinka dažniau. Kartais subkonjunktyvinis kraujavimas pasirodo be jokio akivaizdaus išorinio sužalojimo ar aiškios priežasties.
Ką daryti namuose?
Jei nėra skausmo, ašarojimo ar regėjimo sutrikimų, dažniausiai gydymo nereikia. Daugeliu atvejų kraujas rezorbuojasi savaime per 1–2 savaites; kai kuriais atvejais procesas gali trukti iki 3 savaičių. Pirmą parą gali padėti šaltas kompresas, o vėliau — šiltas kompresas, skatinantis kraujo rezorbciją. Dirbtinės ašaros (akių drėkinimo lašai) gali sumažinti diskomfortą.
Jei nešiojate kontaktinius lęšius, laikinai jų nedėvėkite, kol neįsitikinsite, kad nėra skausmo ar uždegimo požymių. Jei lęšiai buvo priežastis, apsvarstykite lęšių laikymą ar priežiūros praktikos peržiūrą su akių priežiūros specialistu.
Kada kreiptis į gydytoją?
Reikia skubiai kreiptis, jei kartu pasireiškia skausmas, regėjimo sutrikimai (neryškus matymas, šešėliai ar blyksniai), jei kraujavimas įvyko po smūgio į galvą ar akį, arba jei kraujavimai kartojasi dažnai.
Taip pat būtina pasitarti su gydytoju pacientams, vartojantiems antikoaguliantus, turintiems žinomų kraujavimo sutrikimų arba labai aukštą kraujospūdį.
Gydytojas gali patikrinti kraujospūdį, įvertinti akies būklę ir, prireikus, paskirti papildomus tyrimus ar nukreipti pas akių specialistą. Nerekomenduojama savarankiškai nutraukti ar keisti paskirtų vaistų be gydytojo nurodymo.
Prevencija ir praktiniai patarimai
Kontroliuokite bendrą sveikatą: reguliariai stebėkite kraujospūdį, prižiūrėkite gliukozės lygį, laikykitės gydytojo nurodymų vartojant antikoaguliantus. Venkite intensyvaus trynimo, naudokite apsaugines akinių priemones sportuojant ar dirbant pavojingą darbą, rūpinkitės kontaktinių lęšių higiena. Jei kraujavimas kartojasi — svarbu išaiškinti priežastį ir pradėti tinkamą gydymą.
Apibendrinant: nors raudona dėmė ant akies gali išgąsdinti, dažniausiai ji nėra pavojinga. Vis dėlto, jei yra skausmas, regėjimo pokyčiai ar pakartotiniai kraujavimai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.